Kaip aštuonių dukterų motina, aš šį bei tą išmanau apie amerikiečių mergaičių lėles. Sklinda gandai, kad naujausia istorinė lėlė bus praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio mergaitė vardu Maryellen Larkin. Neabejoju, kad ji bus miela puošeiva pūstu sijonėliu, tačiau abejoju jos edukacine verte. Tiesą sakant, ką bendra šeštojo dešimtmečio personažas turi su nūdienos vaikais?
Na, gerai. Kai kuriuose gerbėjų puslapiuose cirkuliuoja idėja, kad Maryellen – tai raiša mergaitė, išlikusi gyva po poliomielito. Net jei poliomielito aspektas čia tik šalutinė istorija, būčiau sužavėta, jei ji su šios lėlės pagalba būtų papasakota mažoms mergaitėms.
Turtingame, pažangiame Sietle poliomielito skiepijimo apimtys yra mažesnės nei Ruandoje. Tėvai Zimbabvėje, Ruandoje, Alžyre, Salvadore, Sudane, Irane, Kirgizijoje, Mongolijoje ir Jemene stengiasi kur kas labiau apsaugoti savo vaikus nuo šios luošinančios ir dažnai mirtinos ligos nei kai kurie amerikiečių tėvai.
Šią pavojingą madą nesiskiepyti iš dalies lemia istorinė amnezija. Vis mažiau ir mažiau lieka gyvų žmonių, prisimenančių niokojančią poliomielito epidemiją penktojo ir šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečių sandūroje. 1945–1949 m. apie 20 000 amerikiečių susirgo poliomielitu. 1952 m. tokių atvejų buvo 58 000. Dešimtys tūkstančių vaikų liko paralyžiuoti, daugybė mirė. Tauta patyrė tikrą siaubą.
Tada atsirado skiepai. Daividas Oshinsky, knygos „Poliomielitas: Amerikos istorija“ autorius, rašo, kad, kai 1955 m. buvo patvirtinta saugi ir veiksminga vakcina nuo poliomielito, visa amerikiečių nacija džiūgavo, išsivadavusi nuo šios siaubingos negandos.
Žmonės gatvėje glebėsčiavosi vieni su kitais, vaikai buvo paleisti iš pamokų, skiepų nuo poliomielito išradėją Joną Edwardą Salką prezidentas Eisenhoweris pakvietė į Baltuosius Rūmus ir jam dėkodamas apsipylė ašaromis. Tai buvo didingas tikėjimo mokslu ir medicininiais tyrimais momentas… Amerikiečių tauta šventė nepaprastą, beveik neprecedentinę šventę, prilygstančią Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimui.
1958 m. buvo užfiksuoti 5600 poliomielito atvejai, o 1964-aisiais – tik 121. Kai 1980 m. J. E. Salkas mirė, Vakarų pusrutulyje nebuvo nė vieno poliomielito atvejo.
Deja, poliomielito išgujimo istorijos nelydėjo vien tik sėkmė. Šeštajame dešimtmetyje vakcinos poreikis buvo toks didelis, kad viena laboratorija, skubėdama ją gaminti, tapo aplaidi ir pagamino 120000 dozių, kuriose buvo gyvas polio virusas. Dėl to nuo šios vakcinos poliomielitu susirgo dešimtys tūkstančių pacientų, iš kurių 200 buvo paralyžiuoti, o dešimt mirė.
Ši tragedija iniciavo didesnę vakcinų gamybos valstybinę priežiūrą ir reguliavimą, tad nuo to laiko nebūta nė vieno užkrėstos poliomielito vakcinos atvejo.
Tad ar lėlė Maryellen padės žmonėms prisiminti, kad poliomielitas buvo gąsdinanti, labai paplitusi neganda vos prieš vieną ar dvi kartas? Viliuosi. Tačiau vien gero istorijos išmanymo čia nepakaks. Jei ir toliau mažės skiepijimų apimtys, liga tikrai sugrįš, išplisdama tarp žmonių, kurių negalima skiepyti dėl medicininių priežasčių bei tarp tų, kuriems skiepai nebuvo 100 proc. veiksmingi. Mes nematome poliomielito atvejų aplink save dėl to, kad skiepijimo mastai buvo tokie dideli. Tačiau poliomielito grėsmė nepasitraukė visiems laikams. Mes vis dar turime skiepytis.
Laimė, JAV esama dviejų galimų poliomielito vakcinų – „Pentacel“ ir „Pediarix“. Poliomielito komponentas vakcinoje „Pentacel“ buvo išgautas naudojant žmogaus embriono ląstelių liniją, tačiau „Pedriatrix“ – ne. (Ji sukurta naudojant beždžionės inkstų ląsteles.) Būtinųjų skiepų atveju, kai nesama etiško pasirinkimo galimybės, viliuosi, jog katalikai prisimins, kad Bažnyčia mums leidžia ginti savo vaikus, naudojant esamas vakcinas tol, kol nesukurti etiškesni skiepai.
Tad ar Amerikos tėvai pasimokys iš šios lėlės? Dėl savo vaikų saugumo – viliuosi, kad taip.
Parengė Jurga Žiugždienė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą