Krepšinio lenta, tuoj nukrisianti ant galvos. Ištrupėję stadionai. Žaidimų aikštelės, kuriose geria ir rūko paaugliai ar suaugusieji. Nė vieno nemokamo būrelio. Kai kuriuose sostinės mikrorajonuose vaikų vasaros bėga be galimybių saugiai žaisti, sportuoti ar lavintis – nėra infrastruktūros, trūksta nemokamų būrelių, dienos centrų, ne itin daug ir mokamų.
Žaidimų aikštelės – griūvančios, nesaugios, būreliai – per brangūs
Liepkalnyje, Verkiuose, kai kuriose Antakalnio vietose mažesniems vaikams ir paaugliams žaidimų aikštelių, stadionų, treniruoklių nerasi su žiburiu. Naujojoje Vilnioje krepšinio aikštelės apleistos ir griūvančios, Grigiškėse žaidimų aikštelėse puotauja šunys, paaugliai ir suaugusieji. Pilaitėje griūva aikštynas, kuriame planuotos erdvės žaisti krepšinį, futbolą, tenisą, pastatyti lauko treniruoklių. Sostinės merui su prezidente apsilankius Antakalnio atvirame jaunimo centre „Žalianamis“ ir prabilus apie reikalingus sprendimus dėl vaikų užimtumo, vilniečiai atskleidė, kokios sąlygos vaikų laisvalaikiui skirtinguose mikrorajonuose.
Kitais metais, mero teigimu, sostinės mokyklų sporto salės ir aikštynai taps atviri vaikams ir suaugusiesiems, padaugės vasaros stovyklų. Tačiau teks pasiraitoti rankoves ir dėl apleistų stadionų, žaidimų aikštelių.
„Naujojoje Vilnioje galėtų sutaisyti krepšinio aikšteles. Yra kelios užleistos, medinės lentos jau tuoj gali nuvirsti ir ką nors užmušti.
Žaidimų aikšteles norėtųsi atitverti tvorelėmis, nes dabar labiau šunis vedžioja nei vaikučius. Ir mašinas pastato prie pat sūpynių, kai nėra vietos parkuoti. Mūsų kiemo žaidimų aikštelė prie pat gatvės, įrengta neapgalvotai“, – problemas vardijo vilnietė Oksana.
Surasti mažiau pavojingų užsiėmimų, pasak jos, vaikai gali dienos būrelyje, bet jis daugeliui tėvų per brangus. Daugelis žaidimų aikštelių apleistos, trūksta dviračių takų.
„Mano vaikas lanko krepšinio būrelį, bet vasarą nėra kur sportuoti, kai nevyksta treniruotės. Kiek girdėjau, meras gyrėsi mėgstąs krepšinį, bet, kaip matėte nuotraukoje, krepšinio aikštelės būklė tragiška. Gal visi mano, jog rajonas nutolęs nuo centro, jam nereikia skirti tiek dėmesio, bet vaikai privalo turėti kur sportuoti ar šiaip leisti laiką, nes taip tik trinasi po kiemus“, – pasakojo Oksana.
Daugiau sportinės veiklos, pasak jos, jaunimui būtų labai naudinga.
„Grigiškėse dar neteko matyti sutvarkytų aikštelių mažiesiems, maždaug nuo dvejų metų, – skundėsi šiame mikrorajone gyvenanti Skaistė. – Kur sūpynės ar smėliadėžės, tai ir stiklo šukių, ir kamštelių, ir dar visokios bjaurasties. Ir ne mažieji žaidžia, o paaugliai ar suaugusieji baliukus pasidaro.“
Pernai prie Rasų kapinių atsirado nedidelė žaidimų aikštelė, bet dažniausiai ji būna tuščia. „Pastatė tokioje vietoje, kur vaikų beveik negyvena“, – pastebėjo vilnietė Emilija Paukštė.
Aikštelė yra ir Ribiškių sodų pradžioje, tik nėra nei apšvietimo, nei takelio, kuriuo būtų galima ją pasiekti – vien siauras kalnuotas kelias, kuriuo praūžia motoroleriai, keturračiai. Tėvai bijo juo leisti eiti žaisti norintiems vaikams. „Liepkalnyje nėra jokių aikštelių, bent man nežinoma, kad būtų atsiradę. Pavilnyje nelabai žinau, bet pravažiuodama jų irgi nematau. Buvo stadionas, krepšinio aikštelė, dabar lyg ir sutvarkė – nežinau, ar neaptverta ir neužrakinta. Na, o apie dienos centrus ar nemokamus būrelius neteko girdėti ne tik mūsų rajone – nežinau, kur jų apskritai Vilniuje būna“, – pasakojo E. Paukštė.
Du vaikus auginanti mama pastebi, kad jų gyvenamoje vietoje vaikams, paaugliams nėra sąlygų sportuoti ar užsiimti įdomesne veikla. Kartu su jais vilnietė dažnai važinėja į Vingio parką ar Bernardinų sodą, kur veiklos daugiau.
„Karoliniškėse vaikams vasarą nėra jokio užimtumo – jie turi vieną aikštelę, kurioje renkasi didesni vaikai. Smėlynas baisus – kačių, šunų išmatos, sūpynėse nėra sėdimų dalių“, – įvertino Margarita, žaidimų vietų vaikams ieškanti toliau nuo namų.
Pilaitė nori sportuoti, tik kur?
Greitai augantis Pilaitės mikrorajonas turi vieną kitą žaidimų aikštelę, vieną sutvarkytą ir vieną apleistą stadioną, treniruoklių aikštelę. Gyventojai mankštinasi naudodami keletą nuo sovietinių laikų užsilikusių treniruoklių, bet sąlygų sportuoti mažesniems vaikams, pajudėti paaugliams trūksta.
„Dabar Pilaitė iš dviejų dalių: senoji ir naujoji, bet viskas standartiškai – aikštelės vaikams kiemuose, aišku, ne visuose, du mokyklų stadionai, kurių visiems atviras vienas. Šalia vieno stadiono – treniruoklių aikštelė.
Nuo seno Pilaitėje planuota kažkokia sveikatingumo „bazė“: griūna aikštynas, kuriame dvi krepšinio aikštelės, futbolo stadionas, du lauko teniso kortai, plotas lauko žaidimams. Žinoma, lėšų trūkumas, bet labai gaila, kad nėra nei savivaldos, nei gyventojų iniciatyvos tas aikšteles kiek atgaivinti. Rajonas smarkiai auga, noro sportuoti yra, bet šį reikalą užmiršo“, – savo patirtimi pasidalijo Pilaitėje visą gyvenimą praleidusi jauna mama Laura Čekanavičienė.
Vienas gana naujas ir prižiūrimas stadionas Pilaitėje, pasak jos, yra mokyklos teritorijoje, iš kito telikęs asfaltas su keliomis krepšinio lentomis.
Nuolat pilnas žaidžiančių krepšinį, futbolą, kybančių ant treniruoklių vaikų ir suaugusiųjų Naujininkų stadionas taip pat apleistas, susidėvėjusiomis dangomis.
Vienur stadionų trūksta, kitur nereikia
Kiek geresnė situacija Šeškinėje: yra žaidimų aikštelių mažesniems ir didesniems vaikams, žaidimų kambarys, mokyklos stadionas.
„Pasukus galvą, veiklos yra. Buvo smagu, kai Šeškinės fontane plaukiojo vaikiškos valtelės. Senokai buvo tai. Po to fontaną užpylė žemėmis, nes kai nuleisdavo vandenį, alkoholikai į jį įkrisdavo. Dar buvo jaunimo centras „Babilonas“, bet iškeldino dėl griūvančio pastato. Šiaip yra pora šokių studijų vaikams nuo trejų metų, iki trejų metų mažyliams būrelių nežinau. Bet jiems vaikų žaidimų aikštelės įrengtos labai patogiai, mėgstamiausia net atitverta nuo gatvės. Aišku, tos nuorūkos ir švirkštai nekaip atrodo“, – pasakojo Šeškinės gyventoja Edita Kutkaitė-Petkevič , pasidalijusi nuotrauka su vienos iš žaidimų aikštelių „radiniais“.
Prie Šeškinės vidurinės mokyklos glaudžiasi aptverta krepšinio aikštelė, jauna moteris sakė nežinanti, ar joje vasarą gali žaisti visi norintys. Paaugliai labiau linkę ne sportuoti, o leisti laiką miškelyje netoli Rygos sankryžos, ant garažų netoli „Senukų“ prekybos centro. Naujai įrengtą stadioną galima rasti „Žemynos“ gimnazijos teritorijoje, vadinamuosiuose Ozo kalnuose su dviračiais ar šunimis būriuojasi paaugliai.
„Nemokamų dienos centrų čia nemačiau. „Babilonas“ priimdavo visus, galima buvo savanoriauti. Dienos centrų su būreliais, veiklomis, lavinimu ir nemokamai, kad vaikai turėtų kuo užsiimti ar paprasčiausiai nesitrintų gatvėje, manau, nėra. Tarkime, kad pasiūlytų bent pusę to, ką siūlo vaikų dienos centras „Atsigręžk“ Naujininkuose ar Justiniškių policijos klubas“, – sakė E. Kutkaitė – Petkevič.
Šeškinė, jos nuomone, gana saugus ir turintis ką pasiūlyti rajonas, čia aktyvi ir seniūnija, ir bendruomenė. Tačiau vaikams ir jaunimui skirtos veiklos, erdvių dar trūksta.
Jai pritarė ir šešerių bei aštuonerių sūnus auginanti Ieva. „Yra Žygimanto Augusto mokyklos stadionas, kur mano vaikai sutinka nors keletą draugų. Į mokamas stovyklas visai vasarai neišleisi, tiek neuždirbame. Mūsų mokykla, Šeškinės pradinė, uždaryta, joje nėra jokių dienos centrų. Kitose mokyklose, kiek žinau, būna dienos stovyklų, o mūsų – tyla.
Šiaip situacija liūdna, aš net būčiau už ilgesnius mokslo metus, nes vaikams nėra ką veikti per vasarą mieste, jei neturi senelių kaime. Jeigu būtų kokių nemokamų dienos centrų ar stovyklų, būtų labai gerai“, – įsitikinusi Šeškinės gyventoja.
Kartais ji stebisi, kodėl netoliese įrengta vaikų žaidimų aikštelė nuolat tuščia – galbūt kiti tėvai savo vaikams randa kitokios veiklos.
„Ne visi išnaudoja galimybes. Skaidiškėse pastatė stadioną su vartais futbolui, sūpynių keliose vietose. Niekas ten beveik neina, tik mamos su mažais vaikais. O paaugliai toliau trinasi savo pamėgtose vietose, futbolo vartai jiems nereikalingi“, – apie skirtingus gyventojų poreikius kalbėjo E. Kutkaitė-Petkevič.
Žaisti gatvėje arba eiti į bažnyčios stovyklą
Tuo metu veiklos ir patogių žaidimo ar laisvalaikio, sporto vietų vaikams ir paaugliams neranda Verkių, Antakalnio Šilėnų gatvės žmonės.
„Antakalnio seniūnijoje, Šilėnų gatvėje, vaikams išvis nėra ką veikti, tik gatvę šlifuoti arba pas ką nors kieme žaisti – nėra jokių žaidimų aikštelių“, – kritikavo antakalnietė Inga.
Nemokamų užsiėmimų vaikams kartais suteikia kai kurių mikrorajonų dvasininkų bendruomenės. „Jau daug metų Lazdynų bažnyčia organizuoja vaikams dienos stovyklą, ji trunka tris savaites nuo 14 iki 18 valandos, ir tik už simbolinį 2 eurų mokestį visoms trims savaitėms. Šiais metais buvo apie 170 vaikų nuo 6 iki 16 metų“, – džiaugėsi Lazdynuose gyvenanti Viktorija.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą