Kuprinės, sportinės aprangos, rašiklių ir sąsiuvinių, drabužių ar uniformos, vyresniems – žadėto kompiuterio paieškos. Štai tokie rūpesčiai užgula visų tėvų, besiruošiančių dar vienai (o ypač – pirmajai) mokslo metų pradžiai, pečius. Labai suskubus, šiuos pirkinius įsigyti galima ir visai prieš pat rugsėjo pirmąją. Tuo tarpu gerokai anksčiau vertėtų susirūpinti kitu, daug svarbesniu darbu – profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu, kurio pažymas mokymo įstaigos kasmet prašo pristatyti iki rugsėjo vidurio.
Daugelio manymu, ši pažyma – tik formalumas. Tačiau šitoks kasmetinis sveikatos patikrinimas neretai užkerta kelią galimoms didesnėms sveikatos bėdoms. Per profilaktinį sveikatos patikrinimą bendrosios praktikos gydytojas ar gydytojas pediatras įvertina vaiko sveikatos būklę, jis turi galimybę anksčiau nei tėvai pastebėti pirmuosius nedidelius defektus. Juk, jei vaikas niekuo nesiskundžia, o per vasarą atrodo gerokai paaugęs, įdegęs ir sustiprėjęs, dar nereiškia, kad jis auga visiškai sveikas.
Kas atliekama profilaktinio patikrinimo metu?
Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, klausą, regėjimą, kvėpavimo, kraujotakos, kitų organų bei jų sistemų būklę. Prireikus mažąjį pacientą siunčia konsultuotis pas gydytojus specialistus. Dantų būklę įvertina gydytojas odontologas.
Perėjus patikrinimą, visos pažymos grafos turėtų būti užpildytos, nustatyta, kokią fizinio pajėgumo grupę mokinys galės lankyti, taip pat išdėstytos rekomendacijos, jei mokinys turi sveikatos sutrikimų: dėl fizinio krūvio, dėl mitybos, dėl regos, vengtinų alergenų ir panašiai.
Remiantis visoje šalyje veikiančių sveikatos biurų informacija, didžiausios mokinių sveikatos problemos 2011 metais buvo skeleto ir raumenų sutrikimai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelis vaikų per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių. Tarp ydingos moksleivių laikysenos priežasčių – ir knygų prikrauti krepšiai, nepatogūs suolai.
Taip pat kasmet daugėja vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija, paauglius dažnai kamuoja mitybos problemos.
Bendrosios praktikos gydytojos Linos Saulienės nuomone, augančiam organizmui reikia visko: visavertės mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, kokybiško poilsio, miego, gerų emocijų. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus bei sveikas. „Rūpinimasis vaikų sveikata privalo būti kompleksinis – net ir niekuo nesiskundžiant būtina nuolatos profilaktiškai patikrinti mažųjų sveikatą, stebėti vaiko savijautos pokyčius, mokslo krūvį, nepamiršti laiku pasirūpinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis – tai padeda išvengti daugybės ligų, atšalus orams – sustiprinti imunitetą“, – teigia L. Saulienė.
Kuo turėtų pasirūpinti tėvai
Dantukais. Verta pasidomėti galimybe įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdoma 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa. Specialiomis medžiagomis padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės ir taip neleidžiama susidaryti ėduoniui. Rekomenduojama procedūrą atlikti vos išdygus krūminiams dantims, nes pirmuosius metus jie yra patys neatspariausi.
Užkrečiamųjų ligų prevencija. Pirmaisiais gyvenimo metais vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6–7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito, taip pat atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimo lygį tuberkuliozės mikobakterijomis. Į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas ir 15–16 metų paauglių pakartotinis skiepijimas nuo difterijos ir stabligės.
Nuo mažiau pavojingų, bet itin įkyrių šaltojo sezono ligų saugotis patartina pradėti jau vasarą – vaikams pravartu dažniau pasiūlyti vaisių ir daržovių, o trūkstamų medžiagų atsargas papildyti maisto papildais ir vitaminais. Stiprus imunitetas suformuojamas tik ilgainiui!
Akimis. Daugiau gryno oro, aktyvaus laisvalaikio ir sporto! Vasaros pabaiga – tai juk paskutinės atostogų dienos, kompiuteris ir televizorius tegu palaukia niūrių žiemos vakarų. Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad aktyvus laiko leidimas lauke neabejotinai susijęs su mažesniu trumparegystės dažniu. Ištirta, kad kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina regėjimo problemų, ypač trumparegystės, riziką. Kaip teigia ekspertai, svarbiausias veiksnys, kodėl būnant gryname ore gerėja rega – natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus.
Kai kuriuose tyrimuose stebėta mitybos įtaka akies odenos silpnumui – nustatyta, kad vitaminų C, D trūkumas, ypač gausus termiškai apdoroto maisto bei cukraus vartojimas yra susiję su trumparegystės progresavimu.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą