Kiekviena šalis turi savo auklėjimo bei mokymo tradicijas ir principus, iš kurių vieni mums priimtini, kiti – ne. Ko vertėtų pasimokyti iš kitų tautybių atstovų, spręskite patys.
Suomija: jokio spaudimo
Dėl aukštų mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų pastarąjį dešimtmetį Suomija laikoma pavyzdžiu švietimo srityje. Suomių vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo 7 metų. Pagrindinis ugdymo principas – individualus darbas su kiekvienu vaiku, ypač daug dėmesio skiriant atsiliekantiesiems. Mokyklose netaikoma jokio spaudimo. Vaikas nekviečiamas atsakinėti prie lentos, jeigu jis pats to nenori. Pradinėse klasėse daugiausiai laiko skiriama praktinei meninei veiklai. Pažymiai nerašomi. Klasėse mokinių nedaug – iki 16, o mokytojai – du. Į mokytojus vaikai kreipiasi vardu.
JAV: teisės nuo kūdikystės
Šioje šalyje daug dėmesio skiriama vaiko teisėms. Šeimoje atžala turi sprendžiamąjį balsą, lygų su suaugusiaisiais. Seneliams vaikų palikti nepriimta (jie užsiėmę), kur kas dažniau samdomos auklės.
Prancūzija: geros manieros
Prancūzai vaikų nelepina ir jų poreikiams beatodairiškai nepataikauja. Atžalos turi žinoti, kas yra geros manieros: kada galima kreiptis į suaugusiuosius, kada laikas valgyti, kada – miegoti.
Vokietija: aiškios taisyklės
Vokiečių vaikai nuo mažumės mokomi tvarkos, pareigingumo, punktualumo. Svarbiausia – laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Vokietijoje kiekviena federacinė žemė turi savitą švietimo sistemą, tačiau jų struktūra panaši: darželis (ikimokyklinė įstaiga), pradinė mokykla (9-10 mokslo metų), privalomas profesinis mokymasis, tolesnis suaugusiųjų mokymasis.
Italija: jokių taisyklių
Šioje šalyje tau viskas galima, jeigu esi vaikas. Todėl italų mažyliai matomi ir girdimi visur. Niekas jų nebars ir netildys. Tėvai šioje šalyje demonstruoja neįtikimą kantrybę, o visuomenė atlaidžiai žiūri į visus vaikų „trukdymus“. Italai savo vaikų priežiūrą labiau patiki giminaičiams nei samdomoms auklėms. Darželiuose jie patys renkasi užsiėmimus, gali pasirinkti ir tai, ar žaisti grupėje, ar vieniems.
Kinija: paklusnumas
Gimus vaikui, jo priežiūra užsiima ne tik mama, bet ir visi moteriškosios lyties giminės. Čia priimta palikti vaikus lopšeliuose nuo ankstyvo amžiaus. Čia jie auklėjami pagal kolektyvines taisykles, griežtą dienotvarkę, iš jų reikalaujama paklusnumo ir priimtų normų laikymosi. Kinai pasirengę padaryti viską, kad jų vaikai taptų konkurencingi, todėl daug dėmesio skiria mokslams. Mokyklinio amžiaus kinų, žaidžiančių po pamokų kieme, nepamatysite: jie stropiai ruošia pamokas, be to, lanko papildomus užsiėmimus.
Japonija: dievai, vergai, draugai
Iki 6 metų mažiesiems japoniukams leidžiama viskas. Iki to laiko japonai su vaiku elgiasi kaip su dievu. Tačiau nuo 5 iki 15 metų jau elgiamasi kaip su vergu: vaikams taikomos labai griežtos taisyklės ir apribojimai. Nuo 15 metų – kaip su draugu. Vaiko auklėjimu daugiausiai užsiima mama.
Singapūras: egzaminai nuo pirmos klasės
Viso Azijos regiono švietimo lygis yra labai aukštas.Pasaulio kontekste Singapūro mokiniai patenka į geriausiai skaitančių ir mokančių matematiką penketuką. Šioje valstybėje daug dėmesio skiriama ne tik vaikų švietimui, bet ir mokytojų parengimui. Pedagogai atrenkami tik iš geriausių universitetų, dėl darbo vietų mokyklose vyksta dideli konkursai. Mokyklose vaikai mokomi trijų keturių kalbų. Kiekviena mokymo įstaiga turi teisę taikyti savo mokymo ir egzaminavimo sistemą, kuri išryškintų individualius vaikų gebėjimus. Vaikai, baigę pradines klases, yra testuojami ir pagal gebėjimus skirstomi į grupes. Vidurinėje mokykloje ypač gabūs vaikai mokomi pagal sudėtingesnę programą nei kiti jų bendraamžiai.
Kanada: vaikai moko vaikus
Kanadoje nuo 3,5 metų galima vesti vaiką į darželį, kuriame jie specialiai „sumaišomi“ su vyresniais vaikais. Grupėje mažieji mokosi iš vyresniųjų, o pastarieji noriai juos moko…
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas
Palikti komentarą