Pramogos vaikams

Kūrėja Rasa Kaper kviečia į fantastišką meškių pasaulį

Kiekvienas mes turime savo istoriją, susidedančią iš daugybės detalių: žmonių,

įvykių, pomėgių. Meškių kūrėjos ir iliustruotojos Rasos Kaper gyvenimo dėlionėje

taip pat yra šimtai detalių, ir nemažai jų papuošta mielais meškiukais. Jie –

didžiausias menininkės pomėgis ir maloniausias darbas. Dešimtmetį meškius siuvusi,

prieš dvejus metus juos dar ir piešti pradėjo. R. Kaper rankomis iliustruotos jau dvi

knygos vaikams – „Meškių istorijos. Lubinų labirintas“ ir „Meškių istorijos. Medaus

mainai“.

Olandijoje gyvenanti menininkė liepos mėnesį atvyksta į Vilnių ir visus norinčius

kviečia į kūrybines meškučių kūrimo dirbtuves. Jos veiks sostinėje nuo liepos 11 iki

18 dienos. „Kažkada atradau, kad meškiai yra tai, kuo man labiausiai patinka užsiimti,

– sako meškių kūrėja. – Vesdama kūrybines dirbtuves visada pagalvoju, kad gal nors

vienam iš čia sėdinčių atsivers tokia galimybė. Gal siūdamas meškiuką žmogus

supras, kad tai yra jo pašaukimas. Labai gera dalytis tuo, kuo pats gyveni.“

Užsikabino nuo pirmojo meškio

Kiek save prisimena, R. Kaper visada mėgo meškiukus. Būsimas vyras dar pažinties

pradžioje kartą vieną parvežė jai dovanų – Mikę Pūkuotuką. „Nors buvau jau gerokai

„paaugusi“, man jis vėl priminė vaikystę, todėl keliaudama įsimesdavau į lagaminą, –

dalijasi prisiminimais. – Siūti meškius pradėjau tarsi savaime. Kartą Vilniaus knygyne

radau knygą anglų kalba apie tai, kaip pasiūti meškiuką. Paėmiau ją į rankas,

pavarčiau ir… grįžau su mintimi, kad jau aš tai meškiukų nesiūsiu. Net

neįsivaizdavau, kaip būtų galima tokį gražų sukurti – kaip gamykloje.“

Tačiau mes kalbame, o ten, viršuje, kažkas garsiai pasijuokia iš mūsų pažadų. Po kiek

laiko Rasa su vyru viešėjo pas draugus Londone. Kojos pačios nuginė į knygyną, iš

ten būsimoji meškių kūrėja išėjo po pažastimi laikydama knygą, pasakojančią, kaip

pasiūti meškį. „Užsikabinau nuo pirmojo meškio“, – prisimena 2005 metus R. Kaper.

Tačiau prieš pradedant siūti reikėjo paplušėti: rasti tinkamas medžiagas, sąnariukus,

akutes. Visa tai buvo galima įsigyti internetu Vokietijoje, bet tuomet kainos dar labai

kandžiojosi. Moteris perėjo visas Vilniaus audinių parduotuves, nusipirko į visas šalis

tįstančio dirbtinio kailiuko, nes nelabai žinojo, kokio reikia. Vyras iš plokštės išpjovė

diskelius sąnariukams, Rasa dar įsigijo varžtų ir veržlių, akims – sagų. „Siūti man

labai patiko, netrukdė net tai, kad medžiagos buvo netinkamos, jaučiausi tarsi

devintame danguje, – kalba R. Kaper. – Pirmasis meškis man pasirodė puikus. Tai

dabar lygindama suprantu, kad buvo nelabai kas, nes neturėjau tinkamų medžiagų.“

Vėliau meškių kūrėja eksperimentavo su įvairiais audiniais: dirbtiniu kailiu, medvilne,

vilna, vėlė, siuvinėjo ant meškių raides, vardus. Ir baltai pavydėjo anglams ir

vokiečiams, kurie gali didžiuotis ilga gražia meškių siuvimo bei dovanojimo tradicija.

„Lietuvoje meškis buvo tik pliušinis žaislas, pagamintas Kinijoje ir skirtas vaikams. O

aš supratau, kad noriu siūti ne vaikiškus, o būtent kolekcinius meškius, – pasakoja

Rasa. – Tuo metu nedaug kas suprato, kas tai yra. Niekas nenorėjo pirkti, nes

nesuprato, už ką mokėti tokius pinigus ir dar neduoti vaikams žaisti.“

Meškiukų kūrėja teigia, kad tikrą malonumą siūti pajuto po gerų trejų metų, kai

parsisiuntė iš Vokietijos specialiai meškiams gaminti skirtų medžiagų. „Vis dėlto

audiniai labai daug reiškia, – tvirtina ji. – Tada ir supratau, kad medžiagos pagrindas

neturi tampytis, jis turi būti standus, kad meškis neprarastų formos. Akutės turi būti

stiklinės, ne paprastos sagos, tada jos žiūri tau tiesiai į širdį ir supranta tave be

žodžių.“

Kolekcinis meškutis – ilgas ir sunkus darbas

Po kelerių metų R. Kaper pajuto, kad atėjo laikas mokyti kitus. Pradėjusi rengti

meškių siuvimo kūrybines dirbtuves, džiaugėsi matydama, kaip keičiasi atėjusiųjų

supratimas, kas yra meškis. „Pirmoje pamokoje visi klegėdavo ir dalydavosi mintimis,

kaip siūs meškiukus vieną po kito ir visiems dovanos, – ir dabar prisiminusi šypsosi

R. Kaper. – Jai baigiantis pasigirsdavo, kad gal užteks padovanoti šį, na, ir dar gal

vieną. Po antros pamokos pasigirsdavo, kad užteks pasiūti ir padovanoti šį, po trečios

– kad niekam šito meškio nedovanos, po ketvirtos sakydavo, jog dabar supranta,

kodėl kolekciniai meškiai tokie brangūs, šito pirmojo tikrai niekam nedovanos, o dėl

kitų, kuriuos pasiūs, dar gerai pagalvos. Na, nebent įteiks labai artimam draugui.“

Kolekcinio meškiuko kūrimas yra sunkus ir ilgas darbas, jis prasideda nuo vaizdo

galvoje, vėliau tai nupiešiama popieriuje, tada perkama medžiaga, siuvama, kuriami

drabužiai, aksesuarai ir galiausiai – suteikiamas vardas.

„Man labai smagu su kitais dalytis patirtimi, – kalba R. Kaper. – Tai, ką atradau pati,

siūdama iš visko, kas pakliuvo po ranka, galiu perduoti kitiems kūrybinėse dirbtuvėse.

Kam iš naujo išradinėti dviratį? Jei tuo metu, kai pati pirmą kartą siuvau meškius,

būčiau galėjusi nueiti į kursus, būčiau nedvejodama tai padariusi. Iš kitos pusės, esu

labi dėkinga už tą kelią, kurį pati eidama supratau, kaip geriau ir gražiau pasiūti

meškiuką.“

Dirbtuvėse menininkė moko, kaip techniškai tinkamai sukurti meškiuką, o kūrybinė

pusė priklauso nuo paties kūrėjo. „Kiekvienas pradedantis siūti turi nueiti kelią iki

savo meškio, savo stiliaus, – pasakoja menininkė. – Ir tai pavyksta ne pasiuvus vos

vieną ar du meškius. Reikia pasiūti dešimt, dvidešimt, trisdešimt ar dar daugiau, kad

suprastum ir atrastum savo stilių. Gal todėl pasaulyje yra tiek daug meškių kūrėjų ir

dar daugiau meškių mėgėjų, kad kiekvienas autorius turi savo stilių, o jis patinka tik

tam tikrai grupei meškių mėgėjų.“

Po pasaulį jau pasklidę beveik keturi šimtai Rasos Kaper rankomis sukurtų meškiukų.

Vienodų jų nelabai rasi. „Kaip skulptorius ima molio gabalą ir lipdo figūras, kaskart

vis naujas, taip ir meškiai siuvami, – kalba meškiukų siuvimo mokytoja. – Net pagal

tą pačią iškarpą siuvamas antras meškis išeina kitoks, nes šiame darbe yra daug

kūrybos – negali sudėti taškų, brūkšnių, kas kur bus. Kiekvieną kartą siuvi tarsi

naujai.“

Kolekcinių meškių kūrėjos ir vaikiškų knygų iliustruotojos Rasos Kaper interneto

svetainė „Rasa’s Cozy Corner“: http://www.rasascozycorner.eu

Kūrybinių meškių siuvimo dirbtuvių nuoroda socialiniame tinkle „Facebook“:

https://www.facebook.com/events/623147011154508/

DSC_8728

 

 

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.