Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia dvyliktokams – emociškai intensyviausias metas gyvenime. Brandos egzaminai visuomenėje dažnai hiperbolizuojami kaip „gyvenimo ar mirties“ klausimas, lemiantis visą jauno žmogaus ateitį. Nenuostabu, kad šis spaudimas sukelia tai, ką psichologai vadina egzaminų nerimu.
Edukologijos ir psichologijos ekspertai vienbalsiai sutinka: šiuo kritiniu laikotarpiu abiturientui labiausiai reikia ne dar vienos korepetitoriaus pamokos, o stabilaus emocinio užnugario. Čia esminį vaidmenį atlieka mokytojas, kuris iš žinių perdavėjo privalo evoliucionuoti į mentorį.
1. Gąsdinimai neveikia: kodėl frazė „neišlaikysi – sugriausi gyvenimą“ paralyžiuoja
Didžiosios Britanijos psichologas Dr. Dave Putwain, ilgus metus tyrinėjantis mokinių egzaminų stresą, pastebi pavojingą tendenciją. Norėdami motyvuoti mokinius mokytis, suaugusieji (tiek tėvai, tiek mokytojai) dažnai naudoja gąsdinimo taktiką: „Jei dabar nepasistengsi, neįstosi į universitetą ir dirbsi prasčiausią darbą“.
Dr. D. Putwain įžvalga: „Mokiniai, kurie jau ir taip jaučia aukštą nerimo lygį, tokias žinutes priima kaip realią grėsmę, o ne kaip motyvaciją. Tai sukelia emocinį paralyžių – mokinys taip išsigąsta nesėkmės padarinių, kad nebegali susikoncentruoti į patį mokymosi procesą. Rezultatai dėl to tik prastėja.“
Užsienio ekspertai rekomenduoja baimės retoriką keisti procesine motyvacija. Vietoj gąsdinimų apie ateitį, akcentuokite mokinio įdėtas pastangas: „Tu daug dirbai šiais metais, tavo smegenys pasiruošusios, tiesiog nueik ir parodyk, ką moki“.
2. Mokytojas kaip emocinis inkaras ir ramybės modelis
Žymaus psichologo Alberto Banduros saviveiksmingumo (angl. self-efficacy) teorija teigia, kad žmogaus tikėjimas savo jėgomis tiesiogiai priklauso nuo aplinkos gaunamo grįžtamojo ryšio. Dvyliktokui mokytojas yra pagrindinis šio ryšio šaltinis.
Mokykloje prieš egzaminus dažnai tvyro kolektyvinė panika. Užsienio mokyklų psichologai pabrėžia: mokiniai veidrodiškai atspindi mokytojo emocinę būseną. Jei mokytojas prieš egzaminą pats nervingai laksto po klasę, dejuoja dėl sunkų užduočių ar demonstruoja nepasitikėjimą mokiniais, klasės nerimo lygis šokteli iki kritinės ribos.
Ramybe spinduliuojantis mokytojas veikia kaip psichologinis buferis. Kai pedagogas geba išlaikyti šaltą protą, pajuokauti ir parodyti, kad egzaminas yra tik dar vienas formalus testas, mokinio nervų sistema nurimsta.
3. Psichologų vadovas: ką daryti ir ko vengti egzaminų metu?
Minesotos universiteto ir kitų JAV akademinių centrų specialistai išskiria kelias auksines taisykles mokytojams bei tėvams, kaip elgtis egzaminų maratono metu:
| Ką daryti (Rekomenduojama) | Ko vengti (Nepageidautina) |
| Pradėti nuo lengvų užduočių. Ruošiantis pamokose, testus pradėti nuo klausimų, kuriuos mokiniai tikrai žino. Tai sukuria „greitos pergalės“ jausmą ir augina pasitikėjimą. | Nuolatinio lyginimo su kitais. Frazės kaip „Pažiūrėk, kaip tavo suolo draugas pasiruošęs“ sukelia konkurencinį stresą, kuris blokuoja kūrybinį mąstymą. |
| Normalizuoti nesėkmę. Paaiškinti, kad egzamino rezultatas neapibrėžia jų kaip asmenybių vertės. Pasaulis nesugrius, net jei planas „A“ nepavyks – visada yra planas „B“. | Paskutinės nakties „kalimo“. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas prieš egzaminą sumažina kognityvines funkcijas iki 30%. Geriau pailsėti, nei bandyti perskaityti visą kursą per naktį. |
| Mokyti paprastų atsipalaidavimo technikų. Pasiūlyti prieš pat verčiant egzamino lapą atlikti 3 gilius įkvėpimus (kvėpavimo kvadratu technika). | Perfekcionizmo spaudimo. Reikalavimas gauti tik 100 balų varo jauną žmogų į kampą. Svarbu orientuotis į progresą, o ne į idealų rezultatą. |
4. Kognityvinis reframingas
Minkštieji psichologiniai įrankiai, tokie kaip kognityvinis reframingas (angl. cognitive reframing), kurį rekomenduoja kognityvinės elgesio terapijos (KET) specialistai, gali kardinaliai pakeisti mokinio būseną.
Mokytojai gali padėti abiturientams pakeisti vidinį dialogą. Kai mokinys sako: „Aš nieko nemoku, aš susikirsiu“, mokytojo užduotis yra padėti jam šią mintį perfrazuoti: „Aš jaučiu nerimą, nes man tai rūpi. Tačiau aš mokiausi, turiu konspektus ir padarysiu viską, ką galiu geriausio šią akimirką“.
Pabaigai: didžiausia mokytojo dovana
Egzaminai praeis, rezultatai bus įrašyti į atestatus, o po kelerių metų tie skaičiai visiems kels tik šypseną. Tačiau tai, kaip jaunas žmogus jautėsi sunkiausią akimirką, išlieka ilgam.
Psichologai pabrėžia: didžiausia mokytojo dovana dvyliktokui yra ne išmokyta trigonometrijos formulė ar taisyklingas kablelio padėjimas. Didžiausia dovana – tai jausmas, kad net ir didžiausio streso fone šalia stovėjo suaugęs žmogus, kuris tavimi tikėjo, palaikė ir leido suprasti, kad tu esi kur kas daugiau nei tiesiog balas egzaminų sistemoje.
Palikti komentarą