Fizinės, seksualinės ir emocinės traumos vaikystėje yra labai dažnos. Nepriklausomai nuo to, ar buvote fiziškai užpultas, iš jūsų tyčiojosi, patyrėte seksualinę prievartą ar jumis nesirūpino suaugusieji, vaikystės traumos skausmas gali kankinti dešimtmečius po pirminių incidentų.
Tyrėjai nustatė, kad vaikystės traumos gali neigiamai paveikti nuolatinius smegenų vystymosi pokyčius ir būti nuolatinis įvairių psichikos problemų, tokių kaip nerimas, depresija, panikos priepuoliai ir PTSD, veiksnys. Trumpai tariant, kūnas, širdis ir protas prisimena seną traumą.
Gėda, skausmas, kaltės jausmas ir neviltis dėl vaikystės traumos tada veikiami viduje kaip depresija, nerimas, mintys apie savižudybę, atsiribojimas ar potrauminis stresas, arba išoriškai kaip kompulsyvumas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, agresija ar hiperaktyvumas. Bet kuriuo atveju mąstymo procesai ir elgesys sukelia bandymo pabėgti nuo savęs jausmą.
Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių pagalbos sau mechanizmų, atsirandančių dėl vaikystės traumų, yra mąstymas, pvz., „galiu pasikliauti tik savimi“, „Aš visada turiu būti budrus“ ir „Aš visada turiu kontroliuoti situaciją ir būti piktas.“ Ir nors šie gynybos mechanizmai kurį laiką mums pasitarnauja, kad išgyventume vaikystę, suaugus jie tampa netinkami ir riboja mūsų gyvenimus.
Geros naujienos yra tai, kad daugeliui žmonių sukeltos traumos pasekmės gali būti pašalintos. Net jei jūsų smegenys dėl šerdies pažeidimo veikia šiek tiek kitaip, tai nėra neįveikiama.
Galite sužinoti, kaip įveikti vaikystės traumą ir išgyventi ją, kad patirtumėte didelę savigarbą, mylinčius intymius santykius ir gilų savo gyvenimo prasmės jausmą. Jūsų traumuojantys išgyvenimai neturi jus apibrėžti. Ir net jei žmonės jums liepė „tiesiog tai įveikti“, norint išgyventi vaikystės traumos skausmą, reikės nuoseklių ir nuoširdžių pastangų. Štai kaip įveikti vaikystės traumą, kurią patyrėte.
Štai 5 būdai, kaip išgydyti vaikystės traumą, kad jums nereikėtų ilgiau kentėti.
Leiskite sau suartėti su žmonėmis
Kadangi dėl vaikystės traumos neproporcingai daug energijos skyrėte išgyvenimui (palyginti su socialiniu / emociniu vystymusi), jums gali būti sunku, sudėtinga ar baisu suartėti su žmonėmis. Žmonės, patyrę nuolatines vaikystės traumas (ypač iki 10 metų), yra labiau linkę chroniškai izoliuotis suaugę.
Tapkite atsparus šiam elgesio mechanizmui, leisdamas sau taikytis kitiems ir leisdamas jiems matyti tave tokį, koks esi. Niekas neištirpdo gėdos greičiau, nei leidimas sau būti šalia kitų ir siunčiant sau žinią, kad taip, esate mylimas ir vertas visko, ką šiandien turite.
Susiraskite saujelę gerų draugų ir sustiprinkite ryšį su jais. Leiskite jiems jus pamatyti. Leiski jiems jus mylėti. Ir leiskite sau mylėti juos.
Gerai pasirūpinkite savo fizine ir emocine gerove
Įprasta, kad vaikystės traumą patyrę asmenys nepaiso savęs, nes nesąmoningai jaučiasi neverti meilės ir rūpesčio, arba dėl to, kad jie slapta tai naudoja kaip būdą turėti mažai energijos ir tęsti izoliacijos bei savęs atstūmimo spiralę.
Nepriklausomai nuo to, ką jūsų protas mano, jog esate nenusipelnę gerų dalykų, elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su mylimu draugu.
Norėdami rūpintis savo fiziniu kūnu, reguliariai investuokite į kokybišką miegą, maistingą maistą, kūno kūrimą (masažus, akupunktūrą, jogą ir kt.) ir mankštą.
Norėdami pasirūpinti savo emociniu kūnu, reguliariai skirkite laiko prisiregistruoti pas specialistus ir pažiūrėkite, ar jums nereikia patirti emocinio išlaisvinimo. Nerimas ir depresija dažnai yra tik chroniškai nejaučiamų jausmų pasekmė. Pajuskite jausmus nuo jų šaknų ir jūsų simptomai sumažės ir galiausiai paliks jūsų kūną.
Būkite sąžiningi atpažindami savo gynybos mechanizmus
Nuoširdžiai pažvelkite į savo gyvenimą ir psichinę sveikatą ir leiskite sau atpažinti visus būdus, kuriais bandote apsisaugoti. Tiksliau, kokie yra gynybos mechanizmai, kuriuos vaikystėje išgyvenote ir kurie jums nebetarnauja?
Galbūt pasakėte sau, kad kitais negalima pasitikėti, todėl tapote itin savarankiški? O gal jūs naudojote pyktį, agresiją ir bauginimą, kad išgyventumėte savo vaikystę, ir tai dar neišnyko? Kad ir ką darytumėte savo dabartinėje realybėje, pirmasis žingsnis gydant seną skausmą yra atpažinti tai, ką šiuo metu darote dėl savo vaikystės traumos.
Elkitės taip, lyg nebijotumėte
Kai išsiaiškinsite, ką darote, kad apsisaugotumėte, kitas žingsnis – daryti ką nors kitaip, nei norėtų jūsų apsauginis, baime pagrįstas „aš“.
Jei paprastai esate saugomas ir neįsileidžiate žmonių, leiskite kitiems jus pamatyti ir priartėti prie jūsų.
Jei paprastai elgiatės agresyviai ir piktai, giliai įkvėpkite ir elkitės užjaučiančiai, rūpinkitės kitais ir juos mylėkite.
Jei įprastai siekiate viską daryti patys, leiskite save palaikyti kitiems.
Tai tikrasis asmeninio augimo ir transformacijos epicentras. Rinkitės daryti kažką kitokio.
Leiskite sau išsiplėsti kitiems ir būti palaikomam
Vienas iš veiksmingiausių būdų paleisti gėdą, kaltę, baimę, liūdesį ir neviltį bei įveikti izoliaciją– leisti sau būti glaudžioje jus mylinčių ir palaikančių žmonių bendruomenėje. Norint surasti savo gentį, gali prireikti tam tikrų pastangų, tačiau rezultatai duos dividendų jūsų gyvenime ateinančiais dešimtmečiais, jei tai padarysite teisingai.
Nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu manote, kad turite šią gentį, į kurią galite atsiremti, dabar nuspręskite, kad nuo šio momento leisite sau prisiliesti prie kitų. Prašysite paramos, kai jums jos prireiks. Jūs ištiesite ranką, kai jums reikės, kad kas nors jus išgirstų.
Jūs esate žmogus, todėl negalite matyti savo aklųjų dėmių. Tai tik žmogaus būklė. Jei kada nors pastebėsite, kad jums reikia paramos, mylėkite save pakankamai, kad leistumėtės mylimi ir globojami kito.
Vėlgi, buvimas artimoje jus mylinčių žmonių bendruomenėje yra vienas iš patvariausių būdų išgydyti sekinančią gėdą, kilusią dėl vaikystės traumų. Meilė, kurią duodate ir gaunate, išgydys dešimtmečius įstrigusias emocijas.
Palikti komentarą