Vaikų įtraukimas į bendrą veiklą – receptas, užtikrinantis santarvę ir tvarką namuose. Kasdieniai namų ruošos darbai, kuriuos tėvai ir vaikai atlieka kartu, padeda kurti ir išlaikyti stiprius tarpusavio santykius. Nuo pat mažumės kartu dirbdami su vaikais, džiaugsitės ne tik tiesioginiais rezultatais – padarytais darbais, bet ir darniu tarpusavio ryšiu.
Kodėl darbštieji mažyliai laikui bėgant aptingsta?
Namų ruošos darbai niekuomet nesibaigia, ypač kai namie yra vaikų. Dažnai ta netvarka atsiranda dar ir iš mūsų mažylių pabandymų susitvarkyti, kai jie iniciatyviai imasi veiksmų kopijodami tėvus. Džiaugiamės ir šypsomės matydami, kaip jie valo grindis su viršijančius jų ūgį šluota ar bando savo nuožiūra prikrauti skalbyklę skalbinių. Tai situacija, kurioje gavę citriną – netvarką, galime džiaugsmingai iš jos pasigaminti limonadą – vaiko savarankiškumo pamoką. Kodėl mes nepasinaudojame šia galimybe? Daugelis tėvų vietoj to, kad pasakytų „Mielasis, dabar surink visus žaislus į žaislų dėžę” viską surenka patys. Paprasčiausiai mus aplanko mintis „Bus greičiau viską padaryti pačiam”. Ir tai tiesa. Mes tikrai gebame greičiau tvarkytis, tačiau su tokiu požiūriu galime sau padaryti meškos paslaugą, net atsižvelgus į tai, kad matydamas tėvus nuolat besitvarkančius, vaikas turėtų suprasti, jog tvarka yra būtina. Yra mažiausiai 5 priežastys, kodėl entuziastingų mažylių iniciatyva darbuotis slopsta laikui bėgant:
1. Negaudamas nurodymų ar nepaprašytas pagalbos tvarkantis, vaikas tiesiog nesupranta, kad reikėtų kažko imtis. Ilgainiui jis ima galvoti „tvarka – tėvų reikalas”.
2. Negaudamas patvirtinimo, kad gerai daro ėmęsis veiksmų, pagyrimo, šio elgesio nebekartos.
3. Nuolat girdint neiginius „neliesk, neimk, netrukdyk“, vaiko iniciaityva imtis ko nors taip pat slopsta.
4. Girdėdamas kritiką, nukreiptą į jo netinkamai, nekruopščiai atliktus darbus arba matydamas kaip mes jo tvarką perdarome iš naujo vaikas taip pat šio elgesio nebekartos, iniciatyva tiesiog bus nugesinta.
5. Pernelyg spaudžiamas tvarkytis vaikas jaučia nemalonius jausmus ir gali tam priešintis.
Venkite tokio elgesio – elkitės priešingai! Galite daug pasiekti kasdien žengdami mažus žingsnelius vaikų mokymo tvarkytis procese. Kokie tie žingsneliai turėtų būti?
Kaip įtraukti vaiką į namų ruošos darbus?
1. Skatinkite kuo dažniau vaiką įsitraukti į dauguma darbų, kuriuos atliekate. Tai bendradarbiavimo ugdymas. Paprašykite padėti, pasakydami, ko konkrečiai tikitės „Dariuk, padėk man nuvalyti stalą.” Prašykite, bet ne liepkite ir neįsakinėkite.
2. Pasitikėkite vaiku, skirdami jam darbą ar atsakomybę. „Tu gali vienas pats iškrauti indus iš indaplovės”. Jei vaikas dar per mažas dirbti su tikraisiais įrankiais, padovanokite pritaikytus vaiko amžiui įrankius, pavyzdžiui mažą šluotelę ar žaislinį kastuvėlį darbui sode.
3. Įtraukdami į darbus, leiskite vaikui pasirinkti: pasirinkimas gali būti iš kelių darbų, ar tiesiog iš kelių priemonių, reikalingų darbui atlikti. Tai ugdo vaiko savarankiškumą, pasitikėjimo savimi jausmą. „Monika, tvarkysime virtuvę. Rinkis, ar nori sudėti indus į indaplovę ar nuvalyti stalą ir spintelę?”, „Ko tau reikės valant stalą: kempinėlės ar šluostės?”
4. Parodykite vaikui pavyzdį. Paaiškinkite, kaip atlikti veiksmus. „Pirmiausia reikia papurkšti valomo paviršiaus valymo skysčiu, tada reikia nuvalyti su skudurėliu ir galiausiai nusausinti su popieriumi.”
5. Padrąsinkite už veiklumą. „Tau puikiai sekasi tvarkytis”. Padrąsinkite ypač tada, kai kas nors nesiseka „Visai nedaug beliko. Tereikia užlenkti šį lovatiesės kampą ir lova bus gražiai paklota”.
6. Kantriai stebėkite, neskubėkite įsikišti, pamatę klaidas ar vaiko patiriamus sunkumus, venkite viską padaryti už vaiką. Niekas negimė mokytas, todėl priimkite klaidas. Kritiką pakeiskite pamokymu ir pagalba. Vietoj „Ne, ne taip!”, sakykite „Reikėtų taip padaryti”, paimkite vaiko rankas ir kartu atlikite veiksmus „Lengviau būtų, jei stipriau paspaustum, žiūrėk, va taip galime daryti.”
7. Parodykite, kad vaiko pagalba jums svarbi. „Tu man daug padedi”, „Esu dėkinga, kad sutvarkei virtuvę”, „Be tavęs tiek daug nepadaryčiau“.
8. Parodykite, kad vaiko pagalba naudinga. „Susitvarkei žaislus, todėl dabar turime vietos dėlionei dėlioti”
9. Pagirkite. Pasakykite, kad džiaugiatės vaiko elgesiu „Man patinka, kaip tu susitvarkei savo kambarį”. Įvardinkite konkrečiai už ką giriate. „Šaunuolis, labai kruopščiai nuvalei palanges”.
10. Apdovanokite vaiką jam svarbiais dalykais už atliktus darbus. Žadėdami apdovanojimus, aptarkite sąlygas su žodeliu „kai”. „Kai susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”. Tokia kalba mes patvirtiname vaikui, jog jis anksčiau ar vėliau turėtų padaryti darbą. Tai šiek tiek skiriasi nuo sąlygos su žodeliu „jei”. „Jei susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”, kuri suteikia galimybę visiškai atsisakyti darbo. “Jei -tada” sąlygą geriau naudoti, kai vaiko prašoma pagalbos ir nebūtinai tikitės, kad jis prisijungs. „Jei vietoj manęs išplausi grindis, greičiau išeisime į kiną ir galėsime prieš filmą dar užsukti ledų”. Apdovanojimai gali būti ir namų taisyklių dalis. „Filmukai žiūrimi tik tuomet, kai namie sutvarkyti žaislai”. Tėvai dažnai klausia, ar pinigai yra tinkamas paskatinimas už atliktus darbus. Kartais galima vaikams siūlyti pinigų už tam tikrus, tačiau būtinai neeilinius darbus. Pinigai turėtų būti išimtis iš taisyklės, bet ne – taisyklė. „Puikiai padirbėjai per bulviakasį. Štai tau keletas eurų, gali nusipirkti, ką nors kaip apdovanojimą už šiandien parodytą ištvermę – daug valandų dirbai”. Būtų neefektyvu siūlyti pinigų už kasdienes pareigas, pavyzdžiui lovos pasiklojimą ir pan.
11. Būkite žaismingi, įtraukdami vaikus į darbus. Suorganizuokite varžybas „Kas greičiau nuneš šiukšles į šiukšlių dėžę?”. Pasitelkite fantaziją „Dabar aš būsiu Batuotas Katinas ir valysiu batus. Nori prisijungti?”.
12. Nustatykite tvarkos namuose taisykles. Taisyklės turi būti aiškios, būtina aptarti: Kas? Kur? Kaip? Kada? „Prieš einant miegoti virtuvė turi būti tvarkinga. Sutvarkyta virtuvė – tai išplauti indai, maisto produktai sudėti į šaldytuvą, nuvalytas stalas”. Paskirstykite vaikams atsakomybes, priskirdami jiems nuolatinius darbus pagal jų galimybes. „Justai, tu esi atsakingas už gėlių laistymą. Palaistyk visas gėles namuose kartą per savaitę, pavyzdžiui sekmadieniais. Raimonda, tavo darbas kartą per savaitę nuvalyti dulkes nuo spintelių. Kurią savaitės dieną tau būtų patogiausia tai atlikti?”. Vaikus galime įtraukti į namų ruošos darbus sudarant darbų tvarkaraščius. „Sutarkime, kad šią savaitę grindis plauna mama, kitą savaitę tėtis, o trečią savaitę tu”.
13. Dar vienas žaismingas būdas pasiskirstyti darbais – “darbų loterija”, kurios metu reikia traukti surašytus lapeliuose darbus iš „darbų indo”. „Agne, tu ištraukei grindų valymą, aš indų plovimą. Imkimės darbo!”.
14. Parodykite vaikui supratimą – atspindėkite jo jausmus. “Suprantu, kad dabar tau nėra nuotaikos valyti grindų, nors ir tavo eilė. Galim sutarti, kad grindis išvalysi iki vakaro arba galim apsikeisti darbais – tu suplauk indus, o aš išvalysiu grindis”
15. Parodykite vaikui nesitvarkymo pasekmes: natūralias ir logines. Natūralios pasekmės: „Sunku rasti raudonąją mašinėlę, kai nesudedi žaislų į jiems skirtą dėžę”, „Tavo meškiukas sulijo, nes palikai lauke”. Loginės pasekmės: „Jei nesusirinksi kaladėlių, jas surinksiu aš ir išnešiu į garažą, kad daugiau nebesimėtytų”.
Vaiko tvarkymosi įgūdžių ugdymas yra tėvų ir vaikų bendravimo dalis. Netvarka turėtų būti suvokiama kaip galimybė dar vienai vertingai pamokai – tai bendravimo situacija, kuomet galime sustiprinti tarpusavio ryšį, užuot konfliktavę. Tereikia mažumėlę pasistengti. Sėkmės!
Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė | tevupsichologas.lt
Iliustracija: Ksenia Makagonova / Unsplash
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu
Palikti komentarą