- Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks, koks esi tu, arba toks, koks tu nori, kad jis būtų. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
- Nereikalauk iš vaiko atlygio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu suteikei jam gyvenimą. Kaip jis gali atsidėkoti tau? Jis suteiks gyvenimą kitam, tas – trečiam, tai ir yra amžinas dėkingumo dėsnis.
- Neišliek savo skriaudų vaikui, kad senatvėje netektų gailėtis. Juk ką pasėsi, tas ir išdygs.
- Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas savas, ir patikėk – jam jo problema ne lengvesnė, nei tavosios, o gal būt net sunkesnės, nes jis neturi patirties.
- Nežemink!
- Nepamiršk, kad žmogui svarbiausi susitikimai – tai jo susitikimai su vaikais. Skirk tam daugiau dėmesio – juk mes niekada nežinome, kas slypi tame vaike.
- Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atmink: vaikui padaryta nepakankamai, jei nepadaryta viskas, kas buvo įmanoma.
- Vaikas – tai ne tironas, kuris atima visą tavo gyvenimą, jis ne tik tavo kūnas ir kraujas. Tai brangiausias indas, kurį Gyvenimas davė tau, kad saugotum ir kurstytum jame kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta meilė motinos ir tėvo, kurie augins ne ,,mūsų“, ,,savo“ vaiką, o sielą, patikėtą jiems saugoti.
- Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada svetimam nedaryk to, ko nenori, kad patirtų tavasis.
- Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nevykėlį, suaugusį. Bendraudamas su juo džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą