Dažnos tėvų frazės, kurios daro didelę žalą auklėjant vaikus
Tavo sesuo (brolis) moka tą ir aną, o štai tu…
Vienas efektyviausių būdų sukiršinti tarpusavyje brolius ir seseris, nežinia dėl kokios priežasties labai dažnai naudojamas tėvų. Bet kokie palyginimai įžeidžia vaikus, tačiau lyginimai su seserimis ir broliais – dvigubai skaudesni, jie kursto konkurenciją ir pavydą. Nieko gero tokiais žodžiais pasiekti neįmanoma.
Paklausk pas mamą (tėtį)
Nuolatinis atsakomybės permetimas sutuoktiniui – tai laipsniškas, tačiau nenumaldomas autoriteto vaiko akyse praradimas. Ten, kur nėra autoriteto, apie paklusnumą ir pagarbą negali būti jokios kalbos. Geriau akcentuoti vaiko dėmesį į tai, kad sutuoktinio sprendimą turi priimti visi.
Greičiau, paskubėk, nes mes jau einame, o tu čia ir liksi
Šita frazė skamba visur – namuose, parduotuvėse, gatvėse. Naudotis vaikiška baime būti paliktam ne tik žiauru, bet ir kvaila, juk labai greitai vaikas supras, kad tai paprasčiausias melas.
Jei blogai elgsies, tave pasiims ragana, baubas, policininkas
Vaiko iracionalių baimių pasaulis yra toks didelis, kad jo papildymą policininkais, daktarais, švirkštais ir kitais išgalvotais ar visiškai realiais dalykais pats laikas kvalifikuoti kaip smurtą prieš vaikišką psichiką. Be to, praeis vos keli metai ir vaikas atskleis melą ir jau tikrai nepasakys „ačiū“ už tokį terorą.
Na tu ir tinginys, nemokša ir t.t.
Absoliučiai neteisinga manyti, kad įžeidimas ir pažeminimas privers vaiką įrodinėti, kad jis „ne toks“. Kur kas labiau tikėtina, kad vaikas susitaikys su tokiu apibūdinimu ir pradės elgtis būtent taip, kaip jį programuoja tėvai.
Neturiu pinigų tavo žaislams, knygelėms, šokoladukams
Atrodytų, „nėra pinigų“ – suprantama ir paprasta priežastis, luria galima motyvuoti atsisakymą kažką pirkti. Tačiau vaikas girdi šitą frazę ir daro savas išvadas. Pirmiausiai jis pradeda galvoti, kad pinigai – svarbiausias dalykas gyvenime, už juos galima nusipirkti absoliučiai viską ir visos problemos – dėl pinigų neturėjimo. Antra – vaikas pradeda vertinti savo tėvų autoritetą pagal šeimos turtingumą.
Duok jam (jai) savo žaisliuką, juk tu vyresnis
Žaislai – tai vaiko asmeniniai daiktai ir įsakinėti juos kažkam atiduoti tėvai paprasčiausiai neturi teisės. Tuo jie demonstruoja savo galią ir vaiko beteisiškumą. Vaikas pats gali disponuoti savo žaislais, keistis, žaisti pats ar skolinti. Savarankiškumas – tai ne tik mokėjimas pačiam valgyti ir užsirišti batus, bet ir teisė priimti sprendimus. Ir savarankiškumo ugdymas prasideda nuo ankstyviausios vaikystės.
Atsainus žodelis „šaunuolis“
Atrodytų, jog tai pagyrimas, kas čia gali būti blogo? Tačiau kai šis pagyrimas tampa standartine fraze, nesistengiant įsigilinti į tai, ką padarė ar pasakė vaikas, tai jos reikšmė niveliuojasi, o pats vaikas ją supranta kiekvieną kartą kaip atsainumą savo ir savo interesų atžvilgiu.
Nepergyvenk, visa tai niekai
Suaugusio žmogaus niekai ir smulkmenos vaikams gali atrodyti kaip labai rimtos problemos. Ir kada vaikas, papasakojęs apie savo „bėdą“, susilaukia tokio atsakymo, jis negali suprasti, kodėl jo problemos tėvams atrodo smulkmenomis. O toliau viskas paprasta – sekantį kartą jis su savo problemomis pas tėvus jau nebeateis. Ir su vaikiškomis, išsigalvotomis, ir su pakankamai suaugusiomis.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu/
Palikti komentarą