Kai pasilieku kuriam laikui su savo berniukais viena – savaitei ar dviem, labai skaudžiai pajuntu, kaip berniukų auklėjimui reikalingas vyras. Esu tikra, kad viena mama, jeigu šalia nėra gero senelio ar dėdės, ar dar kokio nors vyro iš artimųjų – užauginti berniuko negali. Tai be galo sunku. Praktiškai neįmanoma. Sakoma, kad mergaitė bet kuriuo atveju taps moterimi – yra šalia tėtis, ar jo nėra. Taip, ji gali tapti nelabai harmoninga, nelabai laiminga, su begale trūkumų ir kompleksų, bet visgi ji bus moteris. Tuo tarpu berniukas be vyro ir vyriško auklėjimo – praktiškai pasmerktas.
Auginti berniukus lengva ir džiugu, kai šalia yra tėtis ir vyras. Berniukams reikalinga struktūra, ir pakankamai griežta, jiems reikalingos taisyklės, kurių niekas nepažeidžia, disciplina. Mergaitei galima daug ką paaiškinti, su berniukais taip nesigauna. Tikriausiai dėl to daug vyrų tampa tikrais vyrais, pavyzdžiui, armijos ar sporto dėka, būtent šie užsiėmimai jiems suformuoja tą vidinį vyrišką stuburą. Pas mus namie irgi panašiai kaip armijoje. Man įprasta, o kai žmonės sužino, kad vaikai neturi planšečių, televizoriaus, kad gulasi miegoti 6-7-8 vakaro, priklausomai nuo amžiaus (ir 5-6 jau keliasi), tai paprastai taip man ir sako: „Pas jus čia kaip armijoje“. Mums tai – gyvenimo norma, kitaip berniukai labai greitai „išsilies iš krantų“ ir juos bus labai sunku suvaldyti.
Palaikyti tokiai tvarkai reikalingas vyras. Moteris negali valdyti vyro, net jeigu jis dar mažas. Ji pagal statusą yra visada šiek tiek žemiau už vyrą.
Moteriai lieka du variantai – užgniaužti, nuslopinti vaiko vyrišką pradą riksmais, bausmėmis ir visu kitu moterišku auklėjimo arsenalu. Užaugs skuduras, mazgotė ir skystimas, visiškai palaužtas žmogus. Nes tai eina prieš prigimtį, tai vyrui pražūtinga – paklusti moteriai, ypač jeigu ji naudoja smurtą (dažniausiai psichologinį). Kitas variantas – mama viską palieka savieigai ir užaugina amžiną berniuką, nejaučiantį jokių ribų ir jokios atsakomybės. Tai, žinoma, kraštutiniai variantai, daugeliu atveju užauga kažkas per vidurį, tačiau vyriškumo tame žmoguje vis tiek belieka labai nedaug.
Kai greta yra tėvas, jis gali sugrąžinti įsidūkusius sūnus į realybę vienu žvilgsniu. Berniukai dėl to neužpyksta ir tai labai ilgai kėlė man nuostabą. Nežiūrint viso tėčio griežtumo – jie jo nebijo. Priešingai – labai gerbia ir myli. Nes jiems patiems šito reikia – jausti, kad jiems vadovauja stiprus vyras, į kurie jie norėtų tapti panašūs. Jie limpa prie jo kaip vantos lapai, sekioja iš paskos kaip uodegytės. Ypač tai pastebima, kai berniukams jau daugiau kai 5 metai. Būtent šiame amžiuje berniukas paprastai ir išlenda iš po mamos sijono, kad atitektų tėčiui. Kad taptų vyru.
Taip, tėtis gali paburzgėti, ir vaikai greitai tai supranta. Bet jeigu tą patį pamėginsiu padaryti aš – užrikti, apšaukti – bus tik nuoskaudos, ašaros arba agresija, labai rimta kova dėl valdžios. Su tėčiu to nebūna, jis mūsų vadas ir visi tai žino. O bendraudami su mama, vaikai visada ieško jos silpnų vietų. Be to, mama skirta meilei, ne taisyklių diktavimui.
Taip, berniukų mamai irgi reikia išmokti komanduoti, mokytis formuluoti savo prašymus kaip įsakymus – trumpai ir iš esmės. Ne „mielasis, uždaryk, prašau, štai tas duris, nes uodų priskris“, o „sūnau, uždaryk, prašau duris“. Tiksliai, iš esmės, be nereikalingų postringavimų. Bet netgi toks įgūdis nesukurs namuose harmonijos, jeigu nėra vyriškio.
Tėčio „ne“ visada tvirtesnis, tėčio autoritetas nepajudinamas, jis kaip generolas, kuriam sūnus negali nepaklusti. Tokios vyriško pasaulio taisyklės. Ir net maištaujantis paauglys retai kada stos prieš tėvą. O štai mamai nervus patampyti – šitai mes galime, kol tėtis neuždraus.
Tėvas – ne vien pavyzdys, ne vien orientyras, bet ir struktūra. Vadas. Tačiau kad visa tai veiktų, mama, žinoma, turi būti pirmu žmogumi namuose, kuris pripažįsta tėvo lyderystę ir jos neginčija. Ji turi gerbti vaikų tėvą, vertinti ir patikėti jam brangiausią savo turtą – sūnus. Kitaip ir sūnūs nelaikys jo autoritetu.
Neatimkite iš berniukų tėčių. Nelįskite į vyrišką pasaulį, nors kartais ir atrodo, kad tasai vyriškas auklėjimas pernelyg griežtas. Būtent šito ir reikia berniukui, kad jis taptų vyru. Tėvas gali kalbėtis su sūnumi, mūsų moterišku požiūriu, pernelyg griežtai – nesikiškite. Vienintelis neleistinas dalykas – fizinis smurtas.
Išmokite gerbti savo vyrą, savo sūnaus tėvą, kad leistumėte berniukui užaugti tikru vyru.
O jeigu mama viena?
Mama, kuri nori užauginti sūnų viena, turi dėti neįtikėtinas pastangas, man jas net įsivaizduoti sunku. Turi stengtis nesugniuždyti sūnaus ir neleisti jam pernelyg atsipalaiduoti. Atsipalaidavusių ir neturinčių atsakomybės šiandien pilna, ir panašu, kad tai būtent toji karta, kuri užaugo per patį šeimų irimo bumą. Netrūksta, beje, ir užguitų skystimų. Juk auklėja praktiškai vien moterys – mamos namuose, auklėtojos darželiuose, mokytojos mokyklose.
O berniukams reikalingi vyrai. Tikri. Kaip pavyzdžiai. Orientyrai. Struktūra. Suraskite savo sūnui tokį vyrą. Nesvarbu, kur. Tai gali būti mokytojas, treneris, kažkas iš giminių ar draugų.
Mūsų mokykloje dirbo fizikas, aplink kurį nuolat būrėsi visi berniukai. Netgi šeštadienio rytais atbėgdavo, nors šeštadieniais fizikos nebūdavo. Sekiojo jam visur iš paskos. Jis buvo rimtas, griežtas ir tuo pat metu kupinas meilės. Tikras Mokytojas, kokių dabar labai mažai.
Praėjus kažkiek laiko jis ėmė vadovauti dar ir sporto sekcijai, kadangi pamatė, kiek daug berniukų auga be tėvo, be vyriškų orientyrų, be stiprios rankos. Kažkuria prasme jis daugeliui tų berniūkščių atstojo tėvą. Ir jie juk išties nustodavo pampti alų ant suoliukų, metė šalin cigaretes, ir vietoje to prapuldavo sporto salėje vos ne kiekvieną vakarą. Jų širdys troško būtent šito, jie buvo išalkę tokio vyriško bendravimo.
Patekusios kartą į jų treniruotę, mes, mergaitės, buvome šokiruotos. Mūsų mylimas Mokytojas su jais vos ne triaukščiais keiksmais bendravo. Mūsų Fizikas! Inteligentiškumo ir išsiauklėjimo pavyzdys! O vaikinai tarsi ir nepastebėjo, nesiskundė. Priešingai, labai greitai viską pagaudavo ir dar labiau stengėsi, lakstė paknopstomis į salę tris kartus per savaitę.
Vaikinai iš jo komandos labai skyrėsi nuo likusių berniukų iš paralelinių klasių. Tikri vyrai. Praėjo daug metų, dauguma jų negeria ir nerūko, sukūrė šeimas, susilaukė vaikų, jokių masinių skyrybų, tapo pakankamai sėkmingais ir laimingais žmonėmis. Likusieji – kaip kam pasisekė. Kažkas geria, kažkas per dvi šeimas gyvena, kažkas vis dar ieško savęs ir niekur nedirba.
Dėl to, jeigu namuose nėra vyro, suraskite sūnui galimybę gauti vyrišką auklėjimą kitur.
Jeigu tėvas nori su juo bendrauti – netrukdykite. Jeigu yra giminaitis, pasiruošęs padėti – paskatinkite jį dar aktyviau. Galbūt jo draugai turi puikius tėčius – skatinkite bendravimą su jais. Sporto sekcijos su charizmatiškais treneriais vyrais, vyrai – dėstytojai… Tegu jūsų sūnaus aplinkoje bus kuo daugiau tikrų vyrų.
Paleiskite jį į vyrų pasaulį. Nebijokite, nelaikykite, įsikabinusios. Leiskite jam tapti stipriu, kad paskui pačios galėtumėte didžiuotis. Auklėti berniukus nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Bet jeigu greta su jumis – jų tėvas, vertinkite tai ir suteikite kiek galima daugiau galimybių pademonstruoti sūnų akivaizdoje pačius geriausius savo bruožus.
Gerbkite savo berniukų tėvą, kad ir kaip susiklostytų su juo santykiai. Gerbkite kitus vyrus. Ir viskas gausis kuo puikiausiai.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą