Ieškodami ypatingos aplinkos savo vaikams, kurioje jie galėtų atsiskleisti, dažnai neįvertiname to, jog vienas turtingiausių šaltinių vaikų ugdymui yra arčiausiai mūsų. Gamta – natūrali aplinka, skatinanti vaiko smalsumą, čia galima kurti, fantazuoti bei atskleisti save.
Tyrimas Norvegijoje
Gamtos aplinka itin svarbi vaikų ugdyme, lavinant jų pojūčius ir sudarant natūraliai raminančią aplinką. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vyresnioji botanikė ir Oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė pateikia pavyzdį – gamtos spalvas. Skaičiuojama, kad gamtoje galime rasti apie 900 žalios spalvos atspalvių. Nuo tokios gausos įprastai pavargtume, tačiau nustatyta, kad akis žvelgdama į žalią spalvą naudoja mažiausiai energijos. Todėl būdami apsupti žalumos nepavargstame nuo skirtingų atspalvių ar atvirkščiai – monotonijos.
Būdami tarp augalų mes galime užuosti ir jų skleidžiamą kvapą ar įsiklausyti į tylą, nurimti. Botanikė pastebi, kad pranašesni yra tie, kurie gali ne tik išgirsti, užuosti, bet ir pajausti. Pasak jos, šiandien žmonės lietimo pojūčius mažai lavina. „Dažniausiai spausdami tik klaviatūros klavišus ir nesinaudodami gamtos duotu pojūčiu, negauname visos informacijos. Kai vaikai glosto augalą, gauta informacija atsispindi jų akyse“, – pasakoja Teresė Jokšienė.
Botanikė pasakoja ir apie tyrimus, įrodančius žaliosios aplinkos naudą kasdieniame darbe, kur reikalinga koncentracija bei kūrybiškumas. Vienas jų – Norvegijos įmonių tyrimas. Jo metu buvo lygintos įmonės, kuriose auginami augalai, nėra augalų ir kuriose jie matomi per langą. Tyrimu nustatyta, kad augalai tiesiogiai veikia darbingumą. Patalpose, kuriose buvo auginami augalai, keliais procentais pakilo darbuotojų darbingumas ir jis laikėsi stabiliai. Be to, nustatyta, kad tose įmonėse buvo jaučiamas mažesnis streso jausmas. „Kai žmogus nejaučia streso, jis lengviau suvokia užduotį, gali ją lengviau įvykdyti. Kai gausu įvairių dirgiklių, jis sutrikęs ir kartais net nesuvokia užduoties. Nors vaikai nebuvo tirti, tačiau poveikis turėtų būti toks pat“, – įsitikinusi Teresė Jokšienė.
Skatinama ugdymo įstaigas atkreipti į žaliųjų erdvių naudą Teresė Jokšienė taip pat pažįmi klasikinę augalų savybę – jie mažina CO2 kiekį aplinkoje. Augalai išskiria fitolakiąsias medžiagas, kurios deguonies molekulę verčia į deguonies joną, o jis priklauso lengvųjų neigiamų jonų grupei, palankiai veikiančiai mūsų sveikatą. Pasak botanikės, deguonies gali būti ore, bet jei nėra neigiamų jonų, daugeliui gali pasireikšti nuovargis, mes energetiškai blogai jaučiamės. Todėl, jos manymu, kiekvienoje mokykloje turėtų būti pakankamai augalų, nes ugdymo įstaigoje vaikai daugiausia laiko praleidžia patalpose.
Svarbus vaiko ryšys su augalais
Pasak Teresės Jokšienės, aktyvus santykis su augalais leidžia žmogui pasijausti lygiaverčiu gamtoje. Žmogus ne vien naudoja, bet ir kuria: sodina, prižiūri, rūpinasi.„Žmonės, auginantys augalus ar gyvūnus, daugiau bendrauja. Įdėjus pastangų, iš augalo mes gauname tik teigiamų emocijų“, – pažymi Teresė Jokšienė.
Teresė Jokšienė įsitikinusi, kad kai vaikai auga kartu su augalais, ryšys su jais išlieka visą gyvenimą. Todėl jeigu norime, kad augtų sveika ir kūrybinga karta, pasak botanikės, reikia leisti jiems pažinti gamtą. „Nereikia nuolat kartoti: „tas augalas nuodingas, o ant šito yra erkučių“. Tokiais teiginiais, tik atgrasome vaiką nuo augalų pasaulio. (…) Turime mokyti stebėti gamtą, suprasti, kaip elgtis joje. Na, kad ir tos pačios bulvės. Mes jas mielai valgome, tačiau palaikykime šviesoje, ir jos taps nuodingos. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad net ir pats nuodingiausias augalas valo orą ir praturtina. Jis nėra vien tik nuodingas, jis yra ir naudingas. Juk tos nuodingos medžiagos atsirado tada, kai išsivystė žolėdžiai gyvūnai. Augalui reikėjo apsiginti“, – pasakoja Teresė Jokšienė.
Didėja aplinkos vertė
„Esu įsitikinusi, kad tėvai, ieškodami vaikui darželio ar mokyklos, pasirinktų tą, kurios aplinka išpuoselėta, o koridoriuose ar klasėse žaliuoja augalai. Jie jaus, kad mokyklos vadovai ir darbuotojai kitaip mąsto, jie yra rūpestingi, dėmesingi“, – teigia botanikė. Augindami augalus vaikai mokykloje gali susikurti ir individualią erdvę. Ypatingai tai svarbu, kai daugelio tėvai išvykę dirbti į užsienį – atėję į mokyklą jie jaustų, jog turi savo kampą, būtų saugesni. Pasak Teresės Jokšienės, visai nesvarbu, ką auginti, tai – tik pavadinimai. Ir geriausia turėti tiek augalų, kiek vaikas pajėgia pasirūpinti. „Jokiu būdu ta veikla neturi kelti streso. Kiek gali pasirūpinti, kiek kelia malonumą, tiek ir reikia auginti augalų. Tas pats pasakytina ir apie suaugusius“, – patarė Teresė Jokšienė.
Leisdami vaikui auginti augalus, taip pat galime jį paskatinti kurti harmoningą aplinką. „Bendras aplinkos kūrimas yra gerai, tačiau jei kiekvienas darys savo, nebus bendradarbiavimo. Aplinką kuriant visiems kartu, kiekvienas tampa svarbus: vienas pasiūlo idėją, kitas laisto, trečiam gal patinka sėti. Tegul kiekvienas pasirenka, kas jam mieliausia“, – mano botanikė Teresė Jokšienė.
Sodas – tarsi dėlionė
Lietuvoje vieni pirmųjų ugdymo įstaigose pradėję skatinti augalų auginimą naudoti ugdant vaikus – iniciatyvos „Žalia stotelė“ organizatoriai. Pasak jų, siekiant sudominti vaikus augalų auginimu svarbu nepamiršti žaisti ir leisti jiems patiems kurti bei fantazuoti. Šiemet iniciatyvos „Žalia stotelė“ organizatoriai dalyvius paskatino įsijungti į vieno kvadratinio metro arba vienos kvadratinės pėdos sodininkavimo judėjimą. Šis sodininkavimo judėjimas itin tinka vaikams, nes nedideliame žemės plote galima kurti įvairiausių derinių sodelius, juos tarpusavyje jungti ar dėlioti, tarsi dėlionę. Taip sodininkavimas tampa tarsi žaidimas, kuris įtraukė jaunuosius sodų kūrėjus, šiuo metu stebinčius bei laukiančius pirmųjų rezultatų.
Tauragės „Šaltinio“ pradinių klasių mokytoja Ingrida Lukošienė kartu su savo auklėtiniais pagal šį principą jau ne pirmi metai mokykloje kuria vertikalius daržus. Idėją ji su kolege parsivežė iš Didžiosios Britanijos, kur pamatė daržą karutyje. Ingrida Lukošienė pasakoja, kad taip įdomiau ir jiems patiems, ir vaikams. Jie mielai rūpinasi augalais, patys pasiskirsto darbus: vieni laisto, antri labiau mėgsta ravėti, o treti – tik stebėti. Šioje mokykloje jau nieko nestebina ant palangių spalio mėnesį pražydusios braškės ar gruodį pradėję nokti pomidorai. Mokytoja sako, kad tai – ne tik maloni veikla, tačiau ji skatina vaikus tyrinėti, patenkinti smalsumą ir mokytis.
Kiti iniciatyvoje „Žalia stotelė“ dalyvaujantys dalyviai, Obelių vaikų globos namai, savo sodelį kūrė pasirinkę lysves. Nors paprastai tokiam sodininkavimui naudojamos dėžės, tačiau jį galima kurti ir sukasant atskiras lysves bendrame darže. Obelių vaikų globos namų pedagogė Vida Žaržojienė pasakoja, jog pas juos gyvena penkios šeimos, kurios sukasė atskirus savo daržus. Šiais metais kiekviena savo plote įgyvendina vieno kvadratinio metro principą atskiromis temomis: viena kuria meksikietišką lysvę, antra – gėlynus, o trys augina tradicinius augalus. Vida Žaržojienė pasakoja, kad kol kas viskas tik dygsta, tačiau ji džiaugėsi, kad šeimos pačios sprendžia, ką auginti, pačios užaugina sėklų ir labai kūrybiškai kuria daržus.
Vienas įdomesnių dalyvių – Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinė mokykla, kurioje vaikai daržoves derina su gėlėmis. Mokytoja Ilona Prajarienė pasakoja, kad vienuoliktokės šiais metais kuria „Mergelių sodelį“. Jos bandys suderinti grožį su nauda, panašiai kaip tai darydavo mūsų močiutės. Jų daržuose puikiai sutarė ir kopūstas, ir nasturta. Vienuoliktokės prisėjo vaistažolių, derindamos jas su įvairiaspalvėmis salotomis. Jos eksperimentavo su sėjimo gyliu bei tankumu. Mokytojos nuomone, jos jau mokykloje išmoks dalykų, kurie labai pravers tolesniame gyvenime.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip daržo lysvės gali atverti vaikų kūrybiškumą. Gamta pati siūlo idėjas, tereikia išmokti ją jausti ir pažinti.
ILONA PETROVĖ
Palikti komentarą