Dauguma žmonių neturi jokių prisiminimų apie savo pirmuosius 3–4 gyvenimo metus. Prisiminimai dažnai yra neryškūs ir padriki iki 7 metų amžiaus, o kartais net sunku pasakyti, ar jie tikri, ar tai tik istorijos, kurias išgirdome iš tėvų, vartydami nuotraukų albumus, rašo Independent.co.uk.
Fenomenas, vadinamas vaikystės amnezija, iki šiol kelia daug klausimų psichologams. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viską lemia nepakankamai išsivysčiusi vaiko atmintis, tačiau net šešių mėnesių kūdikis gali suformuoti trumpalaikius atsiminimus ir ilgalaikius, išliekančius atmintyje kelias savaites ar net mėnesius.
Žinoma, atmintis su amžiumi vis tobulėja ir mokslininkai teigia, kad ankstyvųjų prisiminimų nebuvimą gali lemti atminties procesų pokyčiai, vykstantys žmogui augant.
Be to, įtakos turi ir kalbos raida. Kol vaikas negeba aiškiai įvardyti to, kas vyksta, jis negali to įvykio išlaikyti ir atmintyje. Štai 26 mėnesių vaikas, galintis žodžiais įvardyti konkretų įvykį, prisimena jį ir po penkerių metų.
Ne mažiau svarbus ir gebėjimas nupasakoti. Tėvai, kurie savo mažiesiems dažnai primena tai, kas buvo, moko juos pasakoti ir parodo, ką prisiminti svarbu ir kaip tai nusakyti kitam žmogui, kad jis ar ji suprastų. Taigi, kalbėjimas apie tai, ką vaikas jau patyrė, išmoko, pamatė, yra labai svarbu, formuojant ankstyvuosius jo prisiminimus.
Nesvarbu, prisimenate labai daug, o galbūt ir nieko, pirmieji gyvenimo metai vis tiek yra vieni svarbiausių, formuojantis žmogaus asmenybei.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą