Vaikų dantukų priežiūra. Atmintinė atsakingiems tėvams.

Tėvai jau nuo gimimo pradeda rūpintis savo atžalų dantukais. Vos prasikalus pirmajam dantukui pradedame ieškoti informacijos: kaip ir kuo jį valyti bei prižiūrėti. Tačiau LR Odontologų Rūmų duomenimis, jau pirmoje klasėje vaikai turi vidutiniškai po 0,32 ėduonies pažeistus ar jau tvarkytus nuolatinius dantis. Deja, šis skaičius kiekvienais metais didėja. Sveikus, visiškai neturinčius ėduonies pažeidimų, dantukus turi apie 15–20 proc. vaikų. Taigi, paprašėme Gintaro Janužio klinikos specialistų pasidalinti bendra informacija apie dantų priežiūrą.

Ar vaikams reikia gydyti dantis?

Tai vienas iš klausimų, į kurį visuomenė neretai randa klaidingą atsakymą. Vaiko pieniniai dantys gali būti pažeidžiami ligų taip pat, kaip ir suaugusiųjų dantys. Visiškai nesvarbu, kad vaikų pieninius dantis pakeis nuolatiniai. Ėduonies ar kitų ligų pažeisti pieniniai dantys sukelia skausmą, vaikui sunku maitintis, kramtyti maistą, todėl gali sutrikti virškinimo sistemos funkcija. Pieninių dantų karieso komplikacijos gali pakenkti nuolatinių dantų vystymuisi, dygimui, pakeisti jų spalvą ar formą. Taigi, būtina rūpintis savo mažųjų dantimis nuo tada, kai jie tik išdygsta, nes viena iš pieninių dantų formų, kuri atsiranda dėl ydingo požiūrio į mitybą yra „Buteliuko“ kariesas.

Į pagalbą tėveliams – vaikų dantų priežiūra

Vaiko burnos ir dantų sveikata – neatsiejama bendros sveikatos dalis. Visi tėvai nori matyti savo augantį vaiką sveiką ir laimingą. Vienas iš nemaloniausių dalykų tėvams, kai jų vaikai pradeda skųstis dantų skausmu. Vaikai dėl to neužmiega naktimis, blaškosi, blogai valgo. Tačiau ne visi tėvai vaikų priežiūrai skiria pakankamai dėmesio.

Pirmas vizitas pas odontologą

Labai svarbu, kad tėveliai prieš apsilankymą pas gydytoją paruoštų vaiką psichologiškai:

Papasakokite vaikui apie būsimą apsilankymą iš anksto;
Paaiškinkite, kad gydytoja padeda išsaugoti sveikus dantukus;
Geriausia pas gydytoją apsilankyti ryte, kai vaikas geros nuotaikos, nėra irzlus ir pavargęs;
Vaikas ryte būtinai turi būti pavalgęs;
Niekada negąsdinkite vaiko vizitu pas odontologą.

Taip pat labai svarbu, kad vaikas ateitų pas gydytoją ne tada, kada jam skauda, o pradžiai tik apžiūrai, susipažinimui ir pokalbiui su gydytoju. Jūs turite apsilankyti pas odontologą, kai tik prasikalė pirmas dantukas. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti jūsų kūdikio dantis. Kuo anksčiau Jūs nuvesite savo vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas turės gerus valymo įpročius visą gyvenimą. Profilaktiškai vaikai ir tėveliai pas gydytoją odontologą turi lankytis kas pusę metų.

Kaip gydomi vaikų dantys?

Gydymas priklauso nuo danties pažeidimo laipsnio. Jeigu tai yra tik dėmės, – baltos, tamsiai rudos, juodos, – galima dantis dengti fluoro laku (tris kartus kas 4-5 dienas, kartojant po pusės metų) ir toliau stebėti būklę. Jeigu jau yra susiformavusi kariozinė ertmė, tai pažeista vieta turi būti išvaloma iki sveiko danties audinio (krapštant arba gręžiant) ir plombuojama stiklo jonomerine plomba, kuri nebijo seilių, kaupia ir išskiria fluorą. Kartais, gydant labai mažus vaikus, tenka naudoti raminamuosius vaistus. Tais atvejais, kai vaikas visai nesileidžia gydomas ir yra daug pažeistų dantų, gali būti taikoma narkozė.

Dantų vystymasis ir dygimas

Vos tik gimus vaikui, jo mažuose žandikauliuose jau glūdi po 18 dantų užuomazgų. Tačiau dantukų formavimasis pasideda gerokai anksčiau – jau 5-6 nėštumo savaitę. Dėl to svarbu šiuo laiko tarpiu būsimai mamai pilnavertiškai maitintis. Kalcis, fosforas ir fluoras yra vieni iš svarbiausių elementų formuojantis ir dygstant dantims. Daugeliui kūdikių pirmasis pieninis dantis išdygsta 7-8 gyvenimo mėnesį. Be abejo, galimi tam tikri nukrypimai nuo normos. Tačiau pieninių dantų dygimas yra nenutrūkstamas procesas, trunkantis nuo 7-29 gyvenimo mėnesio. Nuolatiniai dantys dygsta dviem etapais: 6-8 metais prasikala priekiniai ir pirmieji krūminiai, vėliau – apie 10-uosius metus pradeda dygti ir visi likusieji (išskyrus protinius).

Kaip valyti išdygusius dantis?

Yra tėvų, kurie galvoja, jog išdygus pieniniams dantims jų valyti nereikia, nes šie vis tiek iškris. Tai visiška netiesa. Nuo pat vaiko gimimo, kai pradeda dygti pirmieji pieniniai dantys, turi būti rūpinamasi burnos sveikata. Dažniausiai pasitaikanti liga, kuri nėra genetiškai paveldima – dantų ėduonis (kariesas), ji sukeliama burnoje esančių bakterijų, jei vaikas nevalo arba blogai nuvalo dantų apnašą. Todėl vaikai nuo pat mažų dienų turi būti pratinami valytis dantis. Pačius pirmuosius dantukus vaikams reikia valyti drėgna marle arba švariu audeklu prieš miegą vakare, o taip pat po pusryčių ryte. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (maždaug 1-1,5 metų) reikėtų pradėti valyti dantukus vaikišku minkštu dantų šepetuku. Vaikams tėvai dantis turi valyti iki septynerių, aštuonerių metų. Vaikas, sugebantis parašyti pirmąjį žodį, jau pats gali gerai išsivalyti dantis.

Kas yra „Buteliuko“ kariesas?

„Buteliuko” kariesas – tai daugelio pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kurie vystosi, kai vaikas maitinamas iš buteliuko ilgiau nei įprasta. Šios ligos priežastis yra ne tik buteliuko naudojimas. Iš esmės – tai naktinio maitinimo bėda. Dvimečiai, trimečiai vaikai, negalintys atprasti nuo čiulptuko, mėgsta, vakare prieš užmigdami, pasilepinti gerdami iš buteliuko pieną, sultis, saldų mišinėlį ar arbatą. „Buteliuko” kariesas gali pasireikšti ir tiems mažyliams, kurie ilgai nenujunkomi ir maitinami krūtimi naktį.

Kokie „Buteliuko“ karieso simptomai?

Simptomai: patamsėję, gelsvi ir minkšti dantys. Ligos eiga. Vaikui nuolat čiulpiant buteliuką ir užmiegant, burnoje lieka daug saldaus skysčio, kuriame esantis cukrus yra burnos mikrobų maistas. Skaidydami cukrų, mikrobai gamina rūgštis, ardančias dantų emalį. Vaikui miegant, seilių burnoje išsiskiria nedaug, jis rečiau ryja, dantų paviršiai nepakankamai nuplaunami ir todėl susidarančios rūgštys negali būti efektingai nukenksmintos. Be to vaikų klampios seilės blogiau neutralizuoja rūgštis, nes jose per pusę mažiau prieš kariesą veikiančių medžiagų. Taip pat mažiau mineralinių medžiagų, kurios patenka į dantį ir atstato pažeidimą. Esant lėtiniam kariesui, danties pažeidimo vieta bus tamsi, kieta. Kai eiga ūmi, dantis bus gelsvas ir labai minkštas, lengvai skobiamas instrumentu. Dažniausiai kariesas pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinius dantis iš lūpos pusės. Taip pat gali būti pažeisti ir viršutiniai pirmieji krūminiai ir iltiniai dantys. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys paprastai lieka sveiki. Negydomas kariesas komplikuojasi danties nervo uždegimu (pulpitu), o vėliau ir periodonto audinių pažeidimu. Tai yra infekcijos židinių aplink dantų šaknis susidarymo priežastis.

Kokią dantų pastą pasirinkti?

Vaikiškos dantų pastos skirstomos pagal amžiaus grupes: iki 2 metų, 2-6 metų, nuo 6 metų. Pagrindinis jų skirtumas – fluoro kiekis. Tai labai svarbu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė galimybė, kad mažylis gali nuryti pastos – fluoras gali būti pavojingas. Todėl pačiai mažiausiai amžiaus grupei skirtoje dantų pastoje iš viso neturi būti fluoro. Dabartinės vaikams skirtos pastos skaniai kvepia, yra patrauklios spalvos ir gardžios lyg saldainiai ar kramtomoji guma, todėl reikia stebėti, kad vaikai jų nevalgytų. Pastos ant šepetėlio reikėtų dėti vaiko mažojo pirštelio nagelio didumo. Vyresniems vaikams galima naudoti pastas, kurios skirtos visai šeimai.

Ar vaikui reikia ortodontinio gydymo?

Rekomenduojama pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją ortodontą sulaukus septynerių metų. Šio amžiaus vaikams formuojasi mišrus sukandimas – dygsta apatiniai ir viršutiniai nuolatiniai kandžiai, pirmieji krūminiai, o vėliau ir kiti nuolatiniai dantys. Gydytojas įvertina sąkandį, žandikaulio augimo pobūdį. Itin sunku pakeisti įsisenėjusius žalingus įpročius, kuriuos būtina koreguoti kuo ankstesniame amžiuje. Kvėpavimas pro burną, piršto, liežuvio čiulpimas, netaisyklingas rijimas trikdo žandikaulių vystymąsi bei fiziologinio sukandimo formavimąsi. Ortodontas nustato, ar mišriame sąkandyje pacientui reikalingas ankstyvas ortodontinis gydymas (1 gydymo fazė). Ne visiems vaikams toks gydymas būtinas. Atsikišę, kreivi dantukai vaikų tarpe neretai tampa patyčių objektu, be to susigrūdusius dantis sunkiau išvalyti. Gydytojams odontologams,ne ortodontams, sudėtinga teisingai įvertinti esamą ortodontinę situaciją burnoje, ypač tada, kai akimi pastebimų dantų padėčių pakitimų nematyti, tačiau žandikauliai vystosi netaisyklingai. Tokius atvejus reikia nustatyti kuo anksčiau, sekti ir laiku pradėti ortodontinį gydymą. Yra keletas ankstyvojo ortodontinio gydymo privalumų. 1 fazės gydymo dėka sudėtingesni atvejai paverčiami lengvesniais, todėl vėlesnis ortodontinis gydymas nuolatiniame sąkandyje (2 gydymo fazė) nenuimamais aparatais (breketais/kabėmis) vidutiniškai sutrumpėja šešiais mėnesiais ar net vieneriais metais. Be to paprastesnei situacijai gydyti reikalingos mažesnės lėšos. Tiek vaikas, tiek tėvai turi suprasti, kad laiku atliktas ortodontinis gydymas gali visam gyvenimui atstatyti estetiką ir gerą funkciją.

Ką tėveliai gali padaryti, kad vaikučių dantukai būtų sveiki?

Neduoti vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti. Du kartus per dieną valyti dantis. Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y. iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai. Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną. Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio. Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo. Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas odontologą – gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti odontologo.

Mažiesiems pacientams Gintaro Janužio klinika išduoda sveikų dantų sertifikatus