Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu“. Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambario, žaislų ar pasirūpinti savo augintiniu. Dažnai tokį vaikų elgesį pavadiname kaprizais ir nekreipiame į tai dėmesio, tikėdami, kad „išaugs“.
Tačiau verta susimąstyti, kad tai yra mažų vaikų dideli rūpesčiai. Būtent šiuose nenoruose slepiasi pirminis savarankiškumas ir suvokimas, jog vaikas pats atsako už save ir savo sprendimus bei jų rezultatus. Kaip tėvai gali padėti vaikams ir įpročių formavimąsi paversti žaisminga ir turininga kelione, Jums pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Jurgita Steponaitienė.
KAIP GIMSTA NENORAS?
Nenorų pradžia dažnai sutampa su pirmaisiais ne visai pavykusiais bandymais. Kai vaikai jaučia, kad jiems nepavyksta, labai sunku ar ne visai aišku, ką, kaip ir kodėl daryti, todėl kyla nerimas. Natūralu, kad neigiamas emocijas keliančių dalykų vaikai pradeda vengti.
„Šiuo atveju tėvų rolė tampa itin svarbi. Kuomet mes, tėvai, subarame, sugėdiname arba skubėdami viską padarome už patį vaiką, naivu tikėtis, kad dar kada jis mėgins šį veiksmą atlikti pats. Perdėtas rūpestis bei apsauga taip pat gali užkirsti kelią net bandymui. Todėl reikėtų leisti vaikams patiems išbandyti ir mėginti atlikti vienus ar kitus dalykus. Taip pat labai svarbu su jais kalbėtis apie atliekamų veiksmų svarbą. Pavyzdžiui, nors ir nėra lengva iš pradžių išsivalyti dantis, reikėtų aptarti, kodėl dantų valymas itin svarbus ir kas nutiks, jei jų nesivalysime. Galima paklausti vaikų, kas jiems konkrečiai kelia sunkumų, galbūt paaiškės, kad dantų šepetėlis per didelis ar norisi prieš akis turėti veidrodėlį“, – pasakoja pradinio ugdymo mokytoja J. Steponaitienė.
ĮPROČIŲ FORMULĖ
Norint savo vaikams sužadinti norą ir taip juos po truputį įtraukti formuojant naują įprotį, ypač svarbu sukurti skatinančią aplinką: vienas svarbiausių tos aplinkos rodiklių yra laikas. Vaiko dėmesį į kylančią problemą visada atkreipsite smagiu eksperimentu, bandymu ar tyrimu. Taip jį sudominsite ir paskatinsite gilintis toliau. Svarbu rasti laiko pasikalbėjimui, aptarimui, paaiškinimams bei susitarimams. Tada reikia stengtis nuolat išlaikyti ar sugrąžinti vaiko dėmesį ir susidomėjimą. Taip vis grįžtant prie to paties klausimo, prisimenant atliktus bandymus ir pasikartojant, kodėl svarbu daryti vienus ar kitus dalykus. Ir, žinoma, nepamiršti pagirti. Giriamas vaikas pradės pasitikėti savimi ir atliekamus veiksmus, kurie anksčiau buvo „nenoriu“, pradės asocijuoti su teigiamomis emocijomis.
ATSIGRĘŽKIME IR Į SAVO ĮPROČIUS
Pavyzdžiui, tėvams dažnai kyla klausimas, kaip įpratinti vaikus prie „teisingos“ mitybos. Natūralu, jog jeigu vaikas iki šiol nevalgė daržovių, jų per vieną dieną tikrai nepamėgs. Taip pat, jei tėvai vakarienės metu mėgaujasi pica, vaikui daržovių niekaip neįsiūlys. Tačiau geras tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti įvairias daržoves ir vaisius po truputį veda link teigiamų rezultatų. Vaikai anksčiau ar vėliau perima šeimos valgymo įpročius. Svarbiausia vengti prievartos, nes tai tikrai sukels atvirkštinę vaikų reakciją. Daug svarbiau yra rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus ragauti, degustuoti, žaisti daržovių spalvomis, lėkštėse kurti įvairius personažus ir kalbėti apie vitaminų naudą augančiam organizmui.
PENKI ŽINGSNIAI SĖKMĖS LINK
Tėvai neretai susiduria su sunkumais, kas vakarą bandydami įkalbėti vaikus valytis dantukus: retas vaikas entuziastingai tai daro, o kai kurie net ir priešinasi. „Šeimos pamokėlės yra viena geriausių priemonių, skatinanti vaikus atsiminti, kaip taisyklingai prižiūrėti dantukus. Geriausiai tai sekasi daryti kartu su vaikais, organizuojant tyrinėjimą, kuris palengva pereina į įpročio formavimą“, – komentuoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja J. Steponaitienė. Norimą veiklą paversti įpročiu galima atliekant penkis įprastus žingsnelius:
• Nusistatykite pačius mažiausius tikslus. Turite pradėti nuo kokio nors visai nedidelio pokyčio, nereikalaujančio daug pastangų ar laiko. Mažučiai pasikeitimai teigiamai paveiks jūsų galutinį tikslą, nors tai bus tik minutė per dieną savarankiško dantų valymo.
• Naudokitės primintukais. Susitarkit, kas Jums padės prisiminti reikiamus dalykus: gal klijuokite raštelius ant veidrodžio ar turėkite žadintuvą sutartu laiku su mėgstama daina. Užgrojus dainai – metas valytis dantis.
• Būkite pasiruošę tai daryti kartu su vaiku. Būtinai palaikykite vaikui kompaniją ir rodykite pavyzdį! Įsitikinkite, kad tikrai turite viską, ko reikia sėkmingam tikslo siekimui.
• Paverskite tai pramoga. Vonia gali tapti puikia vieta eksperimentams, dainoms, eilėraščiams ar šaradoms.
• Nepertraukite grandinės. Norint įgyti naują įprotį, labai sveika sieniniame kalendoriuje ryškiai raudonu flomasteriu žymėti didelius „X“ ant kiekvienos dienos, kada buvo atlikta suplanuota veikla. Svarbiausia nepamiršti ir nepraleisti nei dienos.
EKSPERIMENTAS
Dalijamės paprastu eksperimentu, kurį atlikę namuose su vaikais galėsite vaizdžiai pademonstruoti dantukų priežiūros svarbą.
Jums reikės:
• 2 kiaušinių
• 2 stiklinių
• acto
• dantų šepetėlio
• dantų pastos
Papasakokite vaikams, jog dantys sudaryti daugiausia iš kalcio, kiaušinio lukštas – taip pat. Atliekant bandymą su kiaušinio lukštu, galima stebėti, kaip maisto produktai veikia mūsų dantis. Nors dantų emalis – labai kieta medžiaga, tačiau maisto produktai bei gėrimuose esančios rūgštys gali jį pažeisti. Šiuo eksperimentu galima tai itin paprastai iliustruoti.
Eksperimentą pradėkite į dvi stiklines pripildami tiek acto, kad paskui apsemtų įdėtus kiaušinius. Vieno kiaušinio paviršių ištepkite dantų pasta. Kitą kiaušinį palikite paprastai. Leiskite pastai nudžiūti (bent kelias minutes), kad ji pakankamai įsigertų į kiaušinio lukštą. Įdėkite kiaušinius į stiklines su actu. Pažymėkite kurioje stiklinėje kiaušinis, išteptas pasta. Abi stiklines reikėtų palaikyti 24 valandas. Įdėję pasta neišteptą kiaušinį į stiklinę su actu, vaikai iš karto pamatys, kaip ant jo lukšto paviršiaus susidaro mažyčių burbuliukų. Ant pasta ištepto kiaušinio paviršiaus jų žymiai mažiau. Palaikę abi stiklines 24 valandas, pamatysite, kad pasta neištepto kiaušinio lukštas beveik arba visai ištirpo, o baltymą ir trynį laiko tik plėvelė. Dantų pasta išteptas kiaušinis liko nepažeistas (kartais pasitaiko, kad kai kuriose vietose lukštas šiek tiek suplonėja).
Atkreipkite vaikų dėmesį, kad būtent dantų pasta apsaugojo kiaušinio paviršių, o taip pat ji apsaugo ir dantukus. Taigi, norėdami, jog mūsų dantukai neištirptų, turime juos prižiūrėti bei valytis dantų pasta.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą