Augintinis namuose suteikia daug džiaugsmo ir puikių auklėjimo progų. paradoksalu, tačiau gyvūnas vaikui dažniausiai padeda tapti geresniu žmogumi: moko atsakomybės, kantrybės, meilės ir švelnumo. tik reikėtų nepamiršti, kad viso to mažieji išmoksta tada, jei suaugusieji tinkamai rūpinasi gyvūnu.
Ką pasirinkti?
Pirkdami augintinį tėvai tikisi, kad jis taps geriausiu vaiko draugu. Psichologė Gintarė Jurkevičienė atkreipia dėmesį: norint, kad taip ir būtų, gyvūną reikia rinktis atsižvelgiant į jo savybes ir vaiko amžių.
„Manoma, kad jaunesniems nei penkerių metų vaikams labiau tinka laikyti katę, nes ji moka pasislėpti, apsiginti nuo pernelyg įkyraus dėmesio, o šunį geriausia įsigyti, kai vaikui penkeri septyneri metai. Prieš perkant gyvūną verta pagalvoti ir apie asmenines vaiko savybes. Šuo tinka tiems, kuriuos reikia paskatinti būti aktyvesniems ar pagerinti prislėgtą jų nuotaiką, o katė – nerimastingiems vaikams, nes labai ramina“, – pataria psichologė.
Jei atžala jau išsako savo norus, reikėtų jų paisyti. Vis dėlto kad ir koks būtų vaiko amžius, pagrindinis rūpestis ir gyvūno priežiūra tenka tėvams. Tad pirmiausia atsižvelkite į savo galimybes, o ne į sūnaus ar dukters norus.
G. Jurkevičienė siūlo patikrinti, ar vaikas pasirengęs turėti šunį: tegu savaitę bet kokiu oru ryte ir vakare eina į lauką, tarsi vedžiotų šunį, ir jokių atsikalbinėjimų „negaliu“, „nenoriu“. Po savaitės ir vaikui, ir tėvams tampa aiškiau, kaip jis pasirengęs rūpintis augintiniu.
Padeda įveikti baimę
Psichologės teigimu, gyvūnai vaikus veikia raminamai, mažina jų nerimą. „Tačiau jei mažylis paniškai bijo šunų, o tėvai nuperka šuniuką, kuris loja, visur lipa ir dar kanda, gali būti, kad jis dar labiau pradės bijoti šunų. Dideles vaikų baimes reikia įveikti pamažu: iš pradžių kartu apžiūrėkite šuniukų paveikslėlius, pažiūrėkite filmukų, parke atkreipkite dėmesį į kitų vaikų elgesį su šunimis, paglostykite suaugusį šunį, kuris nedaro staigių judesių. Gyvūnas padeda vaikui įveikti baimę likti namuose vienam arba miegoti vienam, nes jis jau yra ne vienas, o su augintiniu“, – pataria G. Jurkevičienė.
Mylimas augintinis gali labai padėti psichinę negalią turintiems vaikams. Psichologė pabrėžia, kad tokiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko sutrikimo ypatumus ir parinkti tinkamą gyvūną. Tokiam vaikui augintinis teikia ramybę, džiaugsmą, meilę ir draugystę, ko paprastai jam sunku sulaukti iš bendraamžių.
Higienos svarba
Naminiai gyvūnai gali tapti nelengvu iššūkiu tėvams: ar nekils pavojaus mažųjų sveikatai? Dažniausi sveikatos sutrikimai dėl namuose laikomų keturkojų – alergija ir kirminai. Augintiniai gali parnešti iš lauko erkių, įdrėksti ar apkandžioti vaikus.
„Norint apsaugoti mažuosius nuo kirminų, reikia mokyti juos asmens higienos taisyklių, – sako Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja Neringa Kazilevičiūtė. – Būtina pasirūpinti vaistais nuo žarnyno parazitų tiek augintiniams, tiek vaikams. Alergijos galima išvengti laikant namuose gyvūną, kuris neturi pavilnės. Iš lauko parvestą augintinį reikia gerai apžiūrėti, kad neperneštų erkių, naudoti erkes atbaidančias priemones.“
Kartais tik įsigijus keturkojį paaiškėja, jog mažiausias šeimos narys yra jam alergiškas. Iškyla nelengvas klausimas: atsisakyti mylimo augintinio ar kovoti su negalavimu?
„Jei alergija nėra smarki, galima kovoti: neleisti keturkojui miegoti vaiko lovoje ar apskritai neleisti į jo kambarį. Jei alergija aktyvios formos, siūlyčiau nelaikyti gyvūnėlio namuose. Žinoma, yra alergijos simptomus slopinančių vaistų, tačiau juos būtina vartoti nuolat. Reikia gerai pagalvoti, kas svarbiau – augintinis ar vaiko sveikata“, – pataria medikė.
Draugystės ribos
Norėdami nepakenkti vaiko sveikatai, tėvai turėtų nuspręsti, ar augintiniui leisti miegoti kartu. Pasak gydytojos N. Kazilevičiūtės, reikia atsižvelgti į tokius dalykus: ar gyvūnas yra prižiūrimas ir švarus, ar nevalkatauja vienas lauke, ar laiku duodama vaistų nuo kirminų, ar nagai nukirpti, ar grįžus iš lauko letenos nuplaunamos.
Meilė gyvūnams būna tokia stipri, kad kai kurie tėvai leidžia augintiniui ne tik miegoti kartu su vaiku, bet ir laižyti jam veidą.
„Nors šuns seilės turi antibakterinių savybių, tačiau leisti laižyti vaikui, juo labiau kūdikiui, veidą nepatarčiau, – sako N. Kazilevičiūtė. – Net veterinarai šuns žaizdą gydo medikamentiniais preparatais, nepalieka jam išsilaižyti. Be to, ant gyvūnų dantų ir dantenų veisiasi galybė bakterijų, todėl tėvai turėtų atsakingai nubrėžti vaikų ir augintinių draugystės ribas.“
Svarbu mokyti vaikus neskriausti keturkojų, nes sunku prognozuoti, kokia bus jų reakcija.
Apie šunų veisles
Šunų veislės neskirstomos į tinkamas ar netinkamas vaikams. Šunį reikia pirkti atsižvelgiant į šeimos gyvenimo būdą ir sąlygas (mėgsta ar ne daug judėti, yra sportiški ar namisėdos, turi daug laisvalaikio ar ne, turi šunų auginimo patirties ar ne, gyvena ankštame butelyje ar erdvioje sodyboje su nuosavu kiemu ir t. t.), tikslus (lankysis su augintiniu šunų parodose, dalyvaus šunų sporto varžybose, vesis šunį į medžioklę, mokys šunį sargauti ir pan.).
Svarbiausia sąlyga – auklėti ir socializuoti šunį nuo mažumės. Tinkamai išauklėtas bet kokios veislės šuo sutars su bet kokio amžiaus vaiku, mokės su juo atsargiai žaisti ir gražiai bendrauti. Jei tėvai neskirs reikiamo dėmesio šuniui auklėti ir nupirks jį vaikams kaip žaislą arba todėl, kad šuniuko labai graži nosytė, akutės, kailis ar dar kas nors, – laukite bėdos arba tai bus dar vienas pretendentas į šunų prieglaudą.
Tėvams patariama laikytis auksinės taisyklės: auklėti ir vaiką, ir šunį. Abudu! Vaikas turi žinoti, kas yra gyvūno gerovė ir kokios yra penkios gyvūno laisvės.
1. Laisvė nejausti alkio ir troškulio.
2. Laisvė nejausti nepatogumo.
3. Laisvė nejausti baimės ir nerimo.
4. Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti.
5. Laisvė elgtis pagal savo prigimtį.
Parengta pagal Lietuvos kinologų draugijos rekomendacijas
Kodėl vaikai skriaudžia gyvūną
Vaikas augintinį gali skriausti dėl kelių priežasčių: nežino, kaip su juo reikia elgtis; pamėgdžioja suaugusiųjų elgesį su gyvūnais; išlieja sukauptą pyktį ant mažesnio ir negalinčio apsiginti; iš pavydo, kad tėvai skiria dėmesio gyvūnui, o ne jam. Pirmiausia patys tėvai turėtų tinkamai elgtis su gyvūnu, aiškinti vaikui, kad visiems gyviems padarams skauda, jei juos skriaudžia, mokyti gyvūną glostyti, pakelti ir pan.
MODESTA AUKŠTUOLIENĖ | Ūkininko patarėjas
Informacijos šaltinis :
Palikti komentarą