Tymais susirgusio kūdikio mama atvirai išsakė, ką galvoja apie skiepus

Ginta Barkauskienė yra 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu abi laiką leidžia ligoninėje, kur mergaitei gydomi tymai.

Medikų prognozės nėra džiuginančios: dėl infekcijos tikėtinos komplikacijos, kurios ateityje gali atsiliepti mažylės regėjimui. Jau dabar kūdikio regėjimas dėl ligos yra pasilpęs.

Mažajai Simonai taip nepasisekė, nes dar yra per maža, kad ją paskiepytų. Vaikus galima skiepyti tik nuo 15 mėnesių. Iki to laiko jie yra rizikos zonoje.

Situacija nebūtų tokia grėsminga, jeigu aplink dauguma žmonių būtų paskiepyti ir pavojingoji infekcija nebūtų pakibusi virš Lietuvos.

Vos prieš porą metų mūsų šalyje buvo saugu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą patvirtino kaip šalį, visiškai pašalinusią tymus ir raudonukę ir mūsų šalis laikyta pavyzdžiu kitoms.
Deja, vos per porą metų situacija spėjo dramatiškai pasikeisti.

Pernai Lietuvoje fiksuotas tymų protrūkis. Šia liga užsikrėtė 30 asmenų, iš kurių nemaža dalis – Visagino „Visatex“ siuvimo įmonėje dirbusių Šri Lankos piliečių.

Šiemet situacija dar blogesnė. Kovo 25-osios ryto duomenimis, užsikrėtusių tymais skaičius pasiekė 240. Kiekvieną dieną šis skaičius auga dešimtimis.

Prasta padėtis yra ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose. Europos Sąjungoje per pastaruosius 12 mėnesių tymai nusinešė 33 asmenų gyvybes.

Neabejojama, kad liga, kuri skiepais buvo sėkmingai valdoma ir apie kurią kelios būsimųjų gydytojų kartos sužinodavo tik iš medicinos vadovėlių, sugrįžo dėl visame pasaulyje prasidėjusio skiepų priešininkų judėjimo, pasiekusio ir Lietuvą.

Tai lėmė, kad vis daugiau tėvų ėmė abejoti skiepų nauda ir nustojo skiepyti savo vaikus, dėl to sugrįžo išnaikintomis laikytos ligos.

Kaip šią situaciją būtų galima pakeisti?

Ligoninėje laikydama savo sergantį kūdikį ant rankų Ginta buvo griežta: „Aš esu už privalomus skiepus!“

Moteris nesupranta neatsakingo tėvų požiūrio, kurie, sąmoningai neskiepija savo vaikų ir taip kelia grėsmę aplinkiniams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintiems būti apsaugotiems vakcina, tokiems, kaip jos sergantis kūdikis.

„Jeigu aš esu sąmoninga ir, tarkime, nusprendžiu eidama gatve užtvoti kitam žmogui pagaliu, nes gyvenu laisvoje šalyje ir galiu elgtis kaip noriu, nesivadovauti jokiomis taisyklėmis.
Tačiau jeigu sutrikdau to žmogaus sveikatą, mane už tai uždarys į kalėjimą. Jeigu taip padaryčiau vaikui, bausmė man būtų dar didesnė.

Manau, kad atsisakymas skiepti vaikus yra sąmoningas kito sveikatos sutrikdymas“, – neabejojo Ginta.

Kaip pakeisti susiklosčiusią situaciją pirmadienį vėl buvo diskutuota Seime TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Ar skiepai Lietuvoje turi būti privalomi?“

Šioje diskusijoje dalyvavo medikai, Seimo nariai, PSO ir tėvų organizacijos atstovai.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas profesorius Vytautas Usonis dar kartą akcentavo, kad situacija Lietuvoje pastaruoju metu yra labai bloga.

„Jeigu anksčiau visi tymų atvejai mūsų šalyje buvo įvežtiniai, tai dabar jau plinta vietiniai tymai, perduodami vieno Lietuvos piliečio kitam ir taip yra visoje valstybėje“, – pastebėjo profesorius.

Anot V.Usonio, turėtų būti paskiepyti 98 proc. vaikų.

Iš likusių dviejų procentų vieną sudarytų vaikai, kurie negali būti skiepijami dėl turimos sunkios imuninės sistemos, lėtinės arba įgimtos ligos. Jų saugumas darželiuose ir mokyklose gali būti užtikrintas tik tada, kai visi kiti vaikai yra skiepyti.

Dar vienas procentas yra kūdikiai, kurie yra dar per maži skiepyti.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad dėl tėvų, kurie neskiepija savo vaikų, pavojingomis ligomis rizikuoja užsikrėsti jų vaikai arba tie, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra neskiepyti, bet ir su vaikais dirbančios moterys, kurių dauguma yra jaunos ir galinčios pastoti. Esą jeigu tymais ar raudonuke užsikrečiama pirmaisiais nėštumo mėnesiais yra labai didelė labai sunkių apsigimimų rizika.

VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu jos vadovaujamame skyriuje hospitalizuoti 5 pacientai, kuriems įtariami tymai. Nors ilgą laiką jaunos kartos gydytojai su tokia liga nė nebuvo gyvai susidūrę.

Medikė priminė, kad tymai yra labai klastinga liga, kurios tolimesnė eiga sunkiai nuspėjama, galimos ir labai rimtos komplikacijos, kurios kartais baigiasi mirtimi.

Tad kodėl yra tiek daug tėvų abejojančių skiepų nauda?

Diskusijos dalyviai visų pirma kaltino švietimo trūkumą. Esą tėvus neretai pasiekia klaidinga informacija apie skiepus.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė mano, kad problema gali būti ir žmonių nebesuvokimas, kokios baisios yra ligos, nuo kurių apsaugo skiepai.

„Skiepais valdomos ligos pastaruoju metu buvo tokios retos, kad kartais ir visuomenei, ir tėvams sunku suprasti jų keliamą riziką. Kai kurie tėvai nepripažįsta ligos rimtumo ir galimos fatalinės baigties“, – sakė I.Zurlytė.

PSO atstovė atkreipė dėmesį, kad dar 2016 metais Europa džiaugėsi didžiausiais skiepų apimčių procentais ir mažiausiais tymų atvejų skaičių.

Deja, pernai PSO regiono šalyse jau buvo ir mirčių atvejų bei daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, užsikrėtusių tymais.

Tėvai vengia vaikus skiepyti ir todėl, kad nustoja pasitikėti sveikatos sistema apskritai.

Kaip būtų galima suvaldyti tymų protrūkį, pasiūlymų nuskambėjo įvairių. Vienas jų, kad tie, kurie susirgo tymais, nes atsisakė skiepytis, gydymo išlaidas padengtų patys. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė siūlė Vilniaus savivaldybei priimant vaikus į darželius įvesti ne tik gyvenamosios vietos, bet ir skiepo kriterijų. Tai yra, pirmenybę teikti skiepytiems vaikams, o iš privačių darželių, priimančių neskiepytus vaikus, politikė siūlė atimti dotacijas.

Taip pat buvo pasiūlyta ir tėvams, atsisakantiems skiepyti vaikus, nemokėti išmokų vaikui.

Vis dažniau nuskambėjo pasiūlymas įvesti privalomą skiepijimą.

Štai Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas neabejojo, kad skiepai turi būti privalomi. Tiesa, jis pabrėžė, kad privalomumas nereiškia prievartos.

„Skiepai turi būti privalomi. O jeigu tėvai atsisako skiepyti vaikus, reikia registruoti ir nuspręsti, kaip pozityviai diskriminuoti tuos tėvelius, kurie nežaidžia pagal taisykles.

Bet privalomumas nereiškia prievartos. Tai nereiškia, kad visus neskiepytus gaudysime gatvėje ir per prievartą jų neskiepysime“, – pastebėjo A.Sysas.

Tačiau premjero patarėjas Paulius Gradeckas suabejojo, ar tai būtų labai veiksminga. Esą Prancūzijoje ir Slovakijoje, kur skiepai yra privalomi, vis tiek yra ligų protrūkių, tik neimportuotų.

„Esu girdėjęs, kad tėvai ten tiesiog susitaria su gydytojais, kad uždėtų skiepų antspaudą. Be antikūnių patikrinimo nebus aišku, ar antspaudas buvo uždėtas formaliai, ar ne“, – sakė P.Gradeckas.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pasigedo ir aiškios sveikatos apsaugos ministro pozicijos šiuo klausimu.

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Informacijos šaltinis: