XX šimtmečio pradžioje didįjį išradėją Edisoną ištiko bėda – sudegė visa laboratorija, kurioje buvo visi 20 metų trukmės jo moksliniai darbai. Žiniasklaida šaukė, kad tai blogiausia, kas galėjo nutikti Edisonui. Tačiau pats išradėjas žvelgė į įvykį visiškai kitaip, jis apsidžiaugė galimybe iš naujo peržiūrėti daugelį dalykų. Išradėjas visiems kartojo tą pačią frazę: „Labai gerai, kad sudegė visos klaidos, kurias padariau praeityje“.
Pagalvokite, kaip šį atvejį galima būtų pritaikyti savo gyvenime. Kiek kartų, kai manėte, kad atėjo galas, iš tikrųjų jis tapo kažko naujo pradžia. O jūs, vietoje džiaugsmo, patyrėte nusivylimą ir nusiminimą, dėdami kryžių ant visų savo vilčių. Pamėginkite atmesti savo vidines išankstines nuostatas ir iš esmės peržiūrėti asmeninį požiūrį į apgaulę, kuri užpildė gyvenimą nuo pat vaikystės. Žvilgtelėkime į tris labiausiai paplitusias tiesas, kurios yra melagingos. Taigi.
Vieną kartą teisingai pasirinkite ir daugiau niekada šio pasirinkimo nekeiskite
Vaikų auklėjimo ir lavinimo sistemoje taip stipriai įsišaknijo teiginys apie teisingą pradinį pasirinkimą, kad suaugusiam žmogui darosi labai sunku jo atsisakyti. Pavyzdžiui, tėvai įperša vaikui stojimą į konkretų universitetą. Ir tuo pat metu tikina, kad būtina įsiklausyti į savo širdį, kad paskui visą gyvenimą būtum laimingas. Akivaizdus melagingas įsitikinimas.
Psichologai tikri, kad neverta žengti keliu, kurį kartą pasirinkote neteisingai. Kryptį visada galima keisti. Ir tai nebaisu. Taip, gali pasitaikyti, ir dažnai pasitaiko sunkumų. Tačiau nėra nieko neįmanomo. Atkreipkite dėmesį – dauguma didžių žmonių, jei paseksime jų biografijas, nepašvęsdavo savęs ištisai tam dalykui, kurį buvo pasirinkę jaunystėje. Jie savarankiškai padarė išvadą, kad gyvenime reikalingi kardinalūs pokyčiai.
Siekiant pergalės šachmatuose, neįmanoma be paliovos stumti figūras tik į priekį, kartais tikslingiau atsitraukti, kad vėliau atsidurtum naudingesnėje situacijoje. Puiki metafora, kuri aiškiai atspindi gyvenimo realybę.
„Vargu ar pavyks atsisveikinti su kenksmingais įpročiais, juk tai praktiškai neįmanoma!“
Tie, kurie taip mano, iš tikrųjų linkę atsikalbinėti, o ne spręsti problemas. Tokie žmonės nori, kad tikslo siekimo procesas supaprastėtų šimtu procentų. Ir nepriklausomai nuo to, kiek lengvas ar sudėtingas jis yra dabar, šiuo momentu. Sutikite – kur kas lengviau nieko neveikti ir skųstis, negu kažkuo užsiimti.
Svarbu pakeisti savo įsitikinimus apie kenksmingų įpročių atsikratymo sunkumus. Reikia suprasti, kad viskas priklauso visų pirma nuo noro. Įsigilinkime į fiziologiją. Daugelis įpročių, ypatingai kenksmingi, yra ne kas kita, kaip kova su stresu. Žmonės pradeda intuityviai kažką daryti, pavyzdžiui, rūkyti ar gerti alkoholį, kad prislopintų nerimą ir susijaudinimą, kurį kelia stresas.
Įpročiai formuojasi palaipsniui. Tai reiškia, kad ir atsikratyti jų reikia ne iš karto. Kitaip organizmas patirs dar vieną stresą. Įpročiai atsirado daug kartų kartojant tuos pačius veiksmus. Dėl to, atsikratant žalingų įpročių, reikia eiti tuo pačiu keliu, o būtent – laipsniškai žingsniuoti reikiama kryptimi.
„Diskomfortas – tai visada negatyvas!„
Taip, diskomfortas – tai viena iš skausmo pasireiškimo formų. Tačiau šis skausmas negilus, jį galima apibūdinti kaip nedidelį nepatogumą. Šis jausmas atsiranda visada, kai žmogus išeina už savo komforto zonos. Dauguma žmonių tvirtai įsitikinę, kad, pavyzdžiui, žuvies taukų vartojimas ar pastovūs fiziniai krūviai sukelia diskomfortą. Dėl to jie neįtraukia į savo racioną nurodyto produkto ir vengia reguliaraus sporto.
Pasižiūrėkime į diskomfortą iš kitos pusės. Juk jis padeda tapti protingesniais ir stipresniais. Nepaisant to, praktiškai visi tėvai stengiasi auklėti vaikus, sukurdami jiems maksimalų komfortą. Būtent dėl to vaikai užauga įsitikinę, kad diskomfortas gyvenime yra absoliučiai nereikalingas ir negatyvus.
Panagrinėkime situaciją su sveiko maitinimosi ir sporto situacija. Laikydamiesi dietos ir užsiimdami sportu mes jaučiame diskomfortą. Suprantama, vietoje sporto ir dietos žmogus pasirenka „komfortišką“ maistą ir įdomias TV laidas, žiūrimas gulint ant sofos. Sveikata blogėja, o tai – irgi diskomfortas. Žmogus pradeda atsisakyti negatyvaus mąstymo, prasiblaško žygiais į parduotuves ir visiškai jam nereikalingų daiktų pirkimu. Rezultatas – diskomfortas vis labiau stiprėja.
Žmogus neišvengiamai atsidurs užburtame rate. Psichologai tvirtina, kad bijoti laikinų nepatogumų neverta. Nežymus kasdieninis diskomfortas leidžia išvengti daugybės problemų ateityje ir susidoroti su jau egzistuojančiomis.
Informacijos šaltinis: seimairnamai.eu
Palikti komentarą