TĖVAI PYKSTASI. KAIP JAUČIASI VAIKAI?

Normalu, kad tėvai kartkartėmis nesutaria ir pykstasi. Tėvai gali nesutarti piniginiais, buities darbų klausimais, kaip praleisti laisvalaikį ir dar daugeliu kitų klausimų. Jie gali nesutarti dėl svarbių dalykų – sprendimų, nulemsiančių visos šeimos gyvenimą. Jie gali nesutarti ir dėl smulkmenų – pavyzdžiui, kas bus vakarienei ar kas ją paruoš.

Kartais tėvai gali nesutarti ir visgi sugebėti kalbėtis ramiai, vienas kitą išklausydami ir leisdami kits kitam pasisakyti. Tačiau dažnai, kai tėvai nesutaria, jie ginčijasi. Ginčas yra kovos žodžiais būdas.

Daugelis vaikų nerimauja, kai jų tėvai ginčijasi. Pakeltas tonas ir pikti žodžiai, kuriuos tėvai gali vartoti, vaikus gąsdina ir liūdina. Net tylūs ginčai, kai tėvai piktai elgiasi ir nesišneka vienas su kitu, vaikus slegia.

Jei ginčas vyksta dėl su vaiku susijusiais klausimais, vaikai gali manyti, kad tai dėl jų kaltės tėvai pykstasi. Jei vaikai galvoja, kad tai jie sukėlė nesutarimus, jie gali jausts kalti ar dar labiau prislėgti. Tačiau vaikai niekada nėra kalti dėl tėvų elgesio.

Ką reiškia, kai tėvai pykstasi?
Vaikams dažnai neramu dėl to, ką reiškia tėvų pykimasis. Jie gali skubiai konstatuoti ir dar atrasti paaiškinimų tam, kad jų tėvai vienas kito nebemyli. Jie gali galvoti, kad tai reiškia, jog tėvai gali išsiskirti.

Tačiau tėvų ginčai dažniausiai nereiškia, jog jie vienas kito nebemyli ar kad ketina skirtis. Dažniausiai ginčai tėra būdas nuleisti garą po sunkios dienos arba dėl to, kad jie jaudinasi dėl kitų dalykų. Dauguma žmonių kartkartėmis praranda savitvardą.

Visai kaip ir vaikai, tėvai iš liūdesio ar prislėgtumo gali verkti, šaukti arba sakyti dalykus, kurių visai neturi omenyje. Kartais ginčas gali nereikšti nieko daugiau, tik tai, jog abu tėvai prarado savitvardą. Lygiai kaip ir vaikai, tėvai gali būti labiau linkę pyktis ar ginčytis, jei nekaip jaučiasi ar patiria daug iššūkių darbe ar kitose srityse.

Kaip jaučiasi vaikai, kai jų tėvai pykstasi?

Vaikai dažniausiai jaučiasi prislėgti, matydami ar girdėdami savo tėvus pykstantis. Sunku girdėti rėkimą ar šiurkščius žodžius. Matydami nusiminusius ar savitvardos netekusius tėvus, vaikai gali jaustis nesaugūs ir įsibaiminę.

Ginčo metu vaikai gali labiau jaudintis dėl vieno kurio iš tėvų. Jie gali nerimauti dėl to, kad vienas iš tėvų yra ypač liūdnas ar įskaudintas, nes ant jo šaukiama. Jie gali nerimauti dėl to, kad vienas iš tėvų yra pernelyg piktas ir gali nesusivaldyti. Jie gali nerimauti, kad vienas kuris iš tėvų gali būti piktas ant jo, vaiko, arba kad kas nors gali susižeisti ar būti sužeistas.

Kartais tėvų ginčai ir nesutarimai sukelia vaikų verksmą ar jiems pilvo skausmus. Nerimas ir jaudinimasis dėl tėvų ginčų ir nesutarimų gali sukelti vaikui miego ar valgymo sutrikimų ar pasunkinti jo pritapimą ugdymo įstaigoje.

Ką daryti, kai tėvai pykstasi?

Svarbu nepamiršti, kad tai tėvai pykstasi ir ginčijasi, o ne vaikai. Taigi geriausia yra nesikišti į ginčą ir nueiti į kokią kitą vietą namuose, nedalyvauti ginče. Vaikams geriausia eiti į savo kambarį, užsidaryti duris ir susirasti kuo užsiimti, kol ginčas nurimsta. Ne vaikams būti tėvų ginčo teisėju ar arbitru.

Kai tėvų pykimasis peržengia ribas

Kai tėvai pykstasi, gali būti ir pernelyg daug šaukimo, pravardžiavimų bei pasakytų užgaulių žodžių. Nors taip galbūt nutinka daugeliui tėvų, vertėtų žinoti, kad niekada nėra normalu elgtis nepagarbiai su šeimos nariais, kalbėti su jais negražiais žodžiais ar šaukti ant jų.

Kartais tėvų pykimasis gali peržengti tam tikras ribas ir vykti apsistumdant, mėtant daiktus ar naudojant fizinę jėgą. Tai niekada nėra pateisinama. Kai tėvų ginčai įgauna fizinę išraišką, tėvai turi išmokti pažaboti savo pyktį. Tam jiems gali prireikti kito suaugusiojo ar specialisto pagalbos.

Geriausia, jei vaikai, gyvenantys šeimose, kur pykčiai kartais peržengia ribas, galėtų kam nors apie tai pasisakyti. Labai svarbu, jei vaikas turi galimybę ir drąsos pasikalbėti apie tai su giminaičiais, mokytojais, psichologu ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki.

Jei kas nors sužeidžiamas ar susižeidžia

Kartais besipykstantys tėvai gali nebesivaldyti tiek, kad sužeidžia vienas kitą arba net sužeidžia vaikus. Jei taip nutinka, svarbu, kad vaikai turėtų galimybę apie tai pasakyti kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki, idant šeimai arba vaikui būtų suteikta pagalba.

Jeigu tėvai jaučia, kad ginčijasi ir pykstasi pernelyg dažnai, tai tampa nebekontroliuojama ir/ar kelia povojų jiems patiems ar jų vaikams, geriausia būtų kreiptis pagalbos į specialistus, kol dar nevėlu.

Šeimos ar porų psichologai gali padėti mokydami, patardami šeimos nariams, kaip vienam kito klausyti ir kaip kalbėti apie jausmus. Nors tai užtrunka, tam reikia laiko ir pastangų, visuomet yra galimybė gimdytojams išmokti vasingiau, ramiau ir pagarbiau bendrauti bei kurti sau ir vaikui saugią aplinką namuose.

Ar normalu tėvams kartais pyktis?

Kartkartėmis pasiginčyti ar pasipykti gali būti net naudinga, jei tai padeda išreikšti tam tikrus nepasitenkinimo jausmus ir neauginti jų užgniaužus kaip tiksinčios bombos. Šeimos nariams svarbu galėti pasakyti vienas kitam, kaip jie jaučiasi ir ką galvoja, net jei jų nuomonės nesutampa. Gera naujiena ta, kad neretai po ginčų (tiesa, praėjus kiek laiko ir juos apmąsčius) ginčo dalyviai ima geriau vienas kitą suprasti ir jaustis artimesni. Bet tam reikia laiko ir mylinčios širdies.

Tėvai pykstasi dėl skirtingų priežasčių. Galbūt jiems buvo sunki diena darbe, galbūt jie prastai jaučiasi, yra pavargę. Kaip ir jų vaikai, prastai jausdamiesi tėvai yra labiau linkę ginčytis. Normalu, jei ginčas greitai baigiasi, tėvai susitaiko ir atsiprašo vienas kito tiek vaikų akivaizdoje, tiek net jei vaikai jų nemato ir negirdi.

Laimingos ir sveikos šeimos

Nėra tobulų šeimų. Net ir laimingiausiose šeimose kyla nesutarimų ir kartais pasiginčijama. Tokiose šeimose dažniausiai išsiaiškinama, kas sukelia ginčą, ir jis išsprendžiamas kalbantis bei išklausant vienam kitą. Po tokio ginčo visi jaučiasi geriau ir gyvenimas teka įprasta vaga.

Buvimas šeimos nariu reiškia, kad kiekvienas prisideda prie šeimos gyvenimo ir gerovės, kiekvienas stengiasi, kad šalia esančiajam būtų gera. Ginčų kyla, ir tai normalu – su meile, supratimu ir tam tikromis pastangomis šeimos gali išspręsti bene visas problemas.

Pagal kidshealth.org parengė Diana Gancevskaitė