Laisvalaikio leidimas žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus – šiuolaikinė vaikų auklėjimo problema, kuri darosi vis aktualesnė. Neretai televizorius ar kompiuteris tampa tikra „stebuklinga lazdele“ jauniems tėvams, kurie sunkai atranda laiko savo atžaloms.

Kai mažylis rodo kaprizus, atsisako valgyti ar gerti vaistus, jį lengva suvilioti ryškiais paveiksliukais ir „suaugusiųjų žaislais“. Eilėraštukus, įvairius dar senelių naudotus raginimus išstumia trumpi filmukai patiems mažiausiems ir žaidimai išmaniuosiuose telefonuose. Vis dažniau vietoje pasakos prieš miegą tėvai paprasčiausiai įjungia vaikui filmą.

Iš vienos pusės – nuo progreso niekur nepabėgsi. Mūsų vaikai ateina į šį technologijų pasaulį, kuris sulig kiekvienais metais darosi vis sudėtingesnis. Taigi, kontaktas su technologijomis neišvengiamas. Ir esama išties vertingų ugdančių programėlių patiems mažiausiems. Naudoti jas, ar ne – rinktis tėvams, juk tai dalis šiuolaikinio gyvenimo. Išmanieji telefonai tapo neatskiriama mūsų darbo ir poilsio dalimi, svarbiausiais tarpininkais bendraujant. Ir vaikai nuo pat gimimo sugeria į save tokį gyvenimo būdą.

Tačiau svarbu turėti saiką. Labai lengva pražiopsoti momentą, kai elektronika tampa dominuojančia tema bendravime tarp tėvų ir vaikų. Ir labai paprasta „išjungti“ vaiką, įjungiant eilinį filmuką ar numoti ranka į jo nesibaigiančius „kodėl“, pasodinus prie kompiuterio.

Vaiką visiškai įtraukia besikeičiantys ryškūs vaizdai ir nuostabūs garsai. Mažylis „tampa patogus“, o tėvai užsiima savais reikalais. Tai labai didelė pagunda. Tačiau tokioje situacijoje vaiko kontaktas su tėvais sparčiai išsenka. Kyla grėsmė visiškai prarasti ryšį su vaiku.

Žinoma, maži vaikai labai judrūs, jiems reikalinga sparti veiklos kaita. Dėl to jie labiau linkę į žaidimus su mama ir tėčiu. O štai vyresni nei 3 metų amžiaus vaikai gali žiūrėti filmukus valandomis, visiškai „iškrisdami“ iš realybės. Dar daugiau – televizoriaus išjungimas gali sukelti tiktą isteriją. Mažyliui tai rimtas išbandymas. Pats artimiausias ir brangiausias žmogus staiga atima iš jo patį ryškiausią ir įdomiausią žaislą. Tai traktuojama kaip išdavystė. Atsiranda pyktis, nusivylimas, neteisybės jausmas, tikras sielvartas – kaip visa tai pergyventi vaikui? Jis reikalaus, kad būtų „atkurtas teisingumas“ visais įmanomais būdais.

Kartais leidimas žiūrėti televizorių vaikui gali būti paverstas tėvų valdžios svertu. Kai autoritetas silpnėja, o vaikas išgyvena krizę, tėvai praranda kontrolę ir gali šauti į galvą idėja pradėti manipuliacijas ir šantažą: „Padaryk, kas liepta ir parodysiu filmuką“, „Neklausai? Liksi be filmuko“, „Gerai elgsies – pažaisi planšete“… Variantų daug ir praktikuojami jie įvairaus amžiaus vaikams.

Tačiau tokia auklėjimo strategija gali atsisukti prieš pačius tėvus. Vaikai labai greitai pagauna manipuliavimo esmę ir pradeda atsakomąjį žaidimą. Jie išmėgina savo jėgas ir būna labai išradingi, siekdami savo tikslo. Jūs paprasčiausiai užauginsite meistrišką manipuliatorių, kurio jau nebenugalėsite.

Tačiau problemas kuriame mes patys. Visiškai natūralu, kad jeigu televizija užima dalį kasdieninio suaugusių gyvenimo, tai ir vaikas įsisavins šį gyvenimo būdą. Vaikai vienareikšmiškai patiria didesnę televizijos įtaką, jie auga ir aktyviai susipažįsta su pasauliu, greitai sugerdami ir įsisavindami viską, kas juos supa. Gaunamos informacijos kritikos ir atrankos praktiškai nėra, ji pradeda formuotis maždaug 9–11 metų amžiuje. Dėl to svarbu stebėti per televizorių transliuojamos medžiagos turinį ir žiūrėjimo laiką. Praverstų susimąstyti ir apie visos šeimos elgesio modelius, tradicijas ir ritualus. Visa tai ateityje atsiskleis kaip jau neatskiriama vaiko gyvenimo būdo dalis.

Ką gali padaryti tėvai?

Galite visiškai atsisakyti televizijos. Vaikui galima įjungti atrinktus filmukus, parsisiųstus iš interneto.

Jeigu šis punktas jums netinka – įveskite taisykles. Jų turi būti nedaug, jos turi būti konkrečios ir suprantamos, vienodos visiems šeimos nariams. Galima riboti filmukų skaičių arba jų žiūrėjimo laiką. Pavyzdžiui, galima pasirinkti vieną filmuką, kuri žiūrime kiekvieną dieną prieš miegą. Ne tą patį, suprantama, bet tik vieną. Arba galima naudotis laikmačiu ir žiūrėti filmukus, kol suskambės signalas. Vaikai mėgsta tokius dalykus. Be to, šis metodas leis nepersonifikuoti apribojimų.

Plėskite vaiko akiratį. Užpildykite jo laiką įvairiomis aktyviomis veiklomis, turtinkite vaiko patirtį. Supažindinkite mažylį su piešimu, lipdyba, konstravimu, statykite namukus, fantazuokite, skaitykite ir kurkite pasakas, žaiskite pagal pasakų scenarijus, rodykite namų spektaklius močiutėms, žaiskite judrius žaidimus, mokykitės dainelių, vaikštinėkite po miestą, atverkite naujas šio pasaulio erdves. Taip vaikas sužinos daug naujų dalykų ir įsisavins juos asmenine patirtimi. Jis suvoks, kad poilsis neapsiriboja vien tik filmukų žiūrėjimu. Žinoma, jūs ne visada turėsite energijos tokiam aktyvumui, tačiau verta prisiminti, kad tai investicija į vaiko ugdymą ir į jūsų tarpusavio santykius ateityje.

Jeigu vaikas labai įnikęs į filmukus – neskubėkite jų išjungti, tai galis sukelti audringą negatyvią reakciją ir sugadinti santykius. Stabtelkite minutėlei ir pasikalbėkite su mažyliu apie jo jausmus. Aptarkite siužetą, suraskite jame naudingų momentų, kuriuos galima pritaikyti gyvenime, o tada patraukite vaiko dėmesį, siūlydami įdomų žaidimą.

Informacijos šaltinis: Seimairnamai.eu