SPALIO KNYGŲ DERLIUS VAIKAMS

Spalio mėnesio vaikų knygų lentynoje pristatau 10 knygų. Visos jos labai skirtingos, bet tikiu, kad ras kelią į vaikų širdus. Gero skaitymo rudenėjant!

T. L. Johnson. Ledo šunys/ vertė V. Čepliejus.  Vilnius: Nieko rimto, 2015. 160 p.

Tiesą sakant, šios knygos ėmiausi skaityti su lengvu skepsiu  – na, kam reikalinga dar viena knyga apie haskius, kinkinius, ledą ir sniegą? Kiek jau filmų apie tai pristatyta! Tačiau man pačiai visiškai netikėtai, knyga labai stipriai įtraukė, negalėjau atsiplėšti, kol neperskaičiau iki paskutinio sakinio. Istorija papasakota labai įtraukiančiai, joje labai daug emocijų, išgyvenimų, kritinių situacijų, kurios padeda pažinti save, atrasti tai, kas esi iš tiesų ir išsivaiduoti iš senų skaudulių.

Pagrindinė knygos herojė – beveik penkiolikmetė Viktorija Sekorda: ji nepaprasta mergaitė, mat neturi nei kopmiuterio, nesinaudoja GPS’u, nemėgsta parduotuvių ir mažai bendrauja su kitais. Tačiau svarbiausia jos gyvenime – šešiolika jos šunų haskių, jų kinkinys ir varžybos. Dresuotojos talentą paveldėjusi iš tėčio, ji stengiasi patekti į prestižines „Baltojo Vilko“ lenktynes. Tam tikrai nepakenktų įsigyti vieną iš konkurento Kuko šunų. Viktorija, niekam nieko neparnešusi, vien pasikliaudama savo nuojauta ir apytikrėmis žiniomis, kaip nukeliauti, išsiruošia su savo kinkiniu pas Kuką, bet vidury miško… „Tuomet pamatau, kad tai ne vyriškis, o mano metų vaikinas. Žiūriu į ryškiai raudoną kraują ant sniego ir mano mintys akimirką tarsi sustingsta. Kaip norėčiau, kad čia būtų tėtis ir pasakytų, ką daryti. Bet aš čia vienui viena.“ Staiga užėjus sniego audrai, belieka kliautis tik savimi ir ištikimaisiais šunimis, kad pavyktų parsigauti namo. O kelionė namo užtrunka keturias ilgas, šaltas, pilnas išbandymų ir išsilaisvinimo paras. Šioje kelionėje Viktorija ima geriau pažinti save, išsilaisvina bendraudama ir galbūt pagaliau galės atleisti savo mamai, kurią kaltina dėl mylimo tėčio mirties…

E. Daciūtė ir R. Kaper. Meškiai eina į mokyklą. – Vilnius: Tikra knyga, 2015. 36 p.

Tai jau trečioji mielų, jaukių meškių istorijų knyga. Šįkart – labai aktuali visiems esamiems ir būsimiems pirmokams bei jų tėveliams. Įdomu tai, kad knygos dailininkė dešimtmetį meškius tiesiog siuvusi, prieš dvejus metus juos dar ir piešti pradėjo. Visai atsitiktinai susitikusios dvi jaunystės laikų bičiulės ėmė kurtis pasakas vaikams. Evelina rašo, o Rasa – piešia.

Man patiko, kad pasakose stengtasi kaip galima atidžiau pažvelgti į jausmus, į svarbiausias mažų veikėjų problemas. Ne kartą ir netiesiogiai, skaitydami pasaką, suprantame, kaip svarbu būti sąžiningiems, draugiškiems, kaip žengti itin svabų ir atsakingą žingsnį į suaugusiųjų pasaulį – pradėti lankyti mokyklą. Mieli ir jaukūs meškučiai, tikiu, padės vaikams prisijaukinti savo baimes ir atpažinti jausmus. Paskaitykit. Bus apie ką pašnekėti su vaikais. Ir pačios autorės sako, jog šiais pasakojimais norinčios pasidalinti su vaikais svarbiais dalykais, tačiau įkyriai nemoralizuojant. Knygelėje labai subtiliai, bet kartu ir paprastai aptariamos, aprašomos didžiausio pirmokėlių baimės bei nepasitikėjimai.

R. Dungworth. Muminukas ir žvaigždė: [adaptuota versija pagal originalias Tove Jansson istorijas]/ vertė B. Bėrantas. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Leidykla jau ne pirmą kartą perleidžia Trolių Mumių pasakas, adaptuotas mažiausiems skaitytojams. Knygos nepaprastai spalvingos, didelės, jaukus Mumių pasaulis įtraukia, kviečia neskubėti, įsiklausyti, praverti dureles į subtilia Mumių gyvenimo filosofija persmelktą pasaulį.

Apie ką šįkart skaitysime? Pliuškendamasis tvenkinyje Muminukas netikėtai randa švytintį akmenuką. Freken Snork ir Snifas mano, kad tai žvaigždė, nukritusi iš dangaus! Ji gali išpildyti vieną Muminuko norą! Tačiau ko panorėti?.. Žvaigždė gęsta…

Ar Muminukas spės sugalvoti norą? Manau, daug vaikų svajoja apie tai, kaip šaunu būtų pamatyti nukritusią tikrą žvaigždę, palaikyti ją rankoje, o jei ji dar ir svajonę galėtų išpildyti!.. Bet Muminukas neskuba, jam svarbu sugalvoti tokį norą, kuris pradžiūgintų visus. Ar jam pavyks?

C. Taylor-Smith. Hetė Bi stebuklingų būtybių gydytoja: Drakono giesmė/ vertė K. Kazijevaitė. – Vilnius: Tyto Alba, 2015. 152 p.

Leidykla pradeda naują stebuklinių knygų seriją mažosioms svajotoms – apie visiškai paprastą kaip ir bet kuri kita dešimtmetę mergaitę, kuri savo gimtadienio dieną visiškai netikėtai patenka į… Pasakėnijos karalystę. Čia gyvena vienaragiai, drakonai, troliai ir kiti nematyti neregėti personažai, tačiau kodėl būtent Hetė čia pateko ir kokia užduotis jos laukia? Galbūt čia sutiktas dėdė Bi galės paaiškinti?

Manau, kad knyga patiks visoms svajoti ir skaityti apie stebuklingus nuotykius mėgstančios mergaitėms. Knyga tikrai nesudėtinga (manau, skirta pradinių klasių moksleiviams), tiesa nugali blogį, patiriami išbandymai ir susirandama naujų draugų bei… iš naujo atrandami seni.

Beje, labai įdomu, kad ši knyga gimė iš visiškai paprasto ir kasdienio nutikimo. Kartą mergaitė, vardu Harietė, paklausė savo mamos, kas gydo drakonus ir vienaragius, kai jie suserga. Jos mama Lindsė Teilor su drauge Siuzana Smit ilgai galvojo, kol suprato – ogi stebuklingų būtybių gydytojai! Sutikusios rašytoją Klerę Beiker ir pasivadinusios Klere Teilor-Smit (Claire Taylor-Smith) jos visos kartu ir sukūrė Pasakėnijos karalystę. Tai tik dar vienas įrodymas, kad vaikai moka svajoti ir tiki stebuklais. Tereikia jiems padėti to nepamiršti.

E. Daciūtė ir I. Dagilė. Drambliai ėjo į svečius. – Vilnius: Tikra knyga, 2015. 40 p.

Rašytoja Evelina Daciūtė, mažuosius skaitytojus supažindinusi su jaukiaisiais meškiais ir jų nuotykiais Didžiojoje girioje, šįkart kviečia atrasti dar vieną visiškai netikėtą draugą – dramblį. Tiksliau, visą dramblių šeimyną, susidedančią iš dešimties narių: mamos ir tėčio, šešių jų vaikų ir močiutės bei senelio.

Istorija labai paprasta ir turinti aiškų ugdomąjį tikslą – išmokyti, prisijaukinti vaikams skaičius nuo vieno iki dešimt, tačiau visa tai padaryta nepaprastai, sumaniai ir labai šmaikščiai: kartą visa didelė šeimyna išsiruošia aplankyti kitos šeimynos, tačiau pakeliui kiekvienam jos nariui vis kažkas nutinka kad jis atslieka nuo savo šeimos ir imasi savų reikalų, tad galiausiai į svečius nukeliauja tik… viena vienintelė mama dramblė (ji ėjo pirma, nes „dramblių šeimose viskam vadovauja mamos“). Ką dabar daryti? Teks grįžti atgal ir susirnkti visus „pasimetėlius“.

Labai smagu, kad kiekvienam drambliui sukurtas savitas charakteris, išskiriantis veikėją iš kitų, ir visa tai paremta, matyt, kasdieniškome, gyvenime daug kam nutinkančiom situacijom ir būdingais bruožais. Pavyzdžiui, juk tik močiutė gal užsiplepėti su savo draugėmis ir nepastebėti, kaip greit pralėkė laikas. O kiekvienas drambliukas- vaikas irgi savotiškas, su savo svajonėmis ir pomėgiais. Tikrai labai smagi knygelė. Žinoma, už tai reikia dėkoti ir dailininkei Ingai Dagilei, sukūrusiai šiūrenančias, tarsi gyvas iliustracijas.

M. Conway. Vikingas Olafas/ vertė T. Einoris. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 168 p.

Jei atvirai, vikingų pasaulis man visai neatrodo mielas, įdomus ar patrauklus. Paprastai, net vaikams skirtose pasakose apie vikingus (ar tai būtų knyga, ar filmukas), neišvengiama smurto, grubumo, žiaurumo, kad ir koks būtų moralas ar pabaiga. Ne išimti ir ši knyga, kuri prasideda nuo išgertuvių scenos, skersti vedamos kiaulės ir muštynių. Kita vertus, suprantu, kad pagražintas vikingų pasaulis jau nebus vikingų pasaulis ir praras tik jam būdingą prieskonį, spalvą, nuotykio prasmę.

Patarimas, matyt, paprastas, jei mėgstate istorijas apie vikingus ir nepaprastus juo nuotykius, stebuklus bei stiprias kovas tarp gėrio ir blogio – skaitykite, jei ne – tada praleiskite šį aprašymą.

Aš šią knygą perskaičiau. Tačiau išankstinių mano nuostatų ji nepakeitė. Bet trumpai – apie ką čia pasakojama. Pagrindinis knygos veikėjas – mažas berniukas Olafas, laikantis save našlaičiu, mat neturi mamos, o tėtis prieš šešerius metus dingo iškeliavęs į Angliją. Berniukas jaučiasi vienišas ir svetimas tarp kitų vikingų, tačiau nepaliauja tikėti, kad jam pavyks rasti savo tėtį. Ar taip ir bus? Žinoma, šalia dar daug painių istorijų, nuotykių, pavogtų galingų kūjų, bangas skrodžiančių laivų, keistų nutikimų.

5 minučių pasakaitės. – Vilnius: Alma littera, 2015. 192 p.

Leidėjai kviečia mažuosius skaitytojus keliauti į tolimas šalis ir stebuklingas karalystes, kuriose gyvena gražiausių pasakų herojai: Pinokis, Raudonkepuraitė, Coliukė, Pagrandukas, Batuotas katinas ir daugelis kitų. Šioje knygoje rasite visą gražiausių pasakų lobyną. Daugiau nei 30 stebuklingų ir paslapčių kupinų istorijų žavi ne tik mažus, bet ir suaugusius skaitytojus.

Skirk 5 minutes kelionei į nepaprastą svajonių ir fantazijų pasaulį. Manau, knyga puikiai pravers skubantiems ir savo vaikams paskaityti laiko neturintiems tėvams. 5 minutės yra tikrai labai nedaug, tiek laiko tėvai privalėtų atrasti savo mažiesiems kiekvieną vakarą. Nuo mažumės pratinami prie teksto klausymo, pasakos pasaulio ir stebuklų, vaikai lavina savo fantaziją, pratinasi prie kalbos struktūros, gerina savo atmintį.

D. Walliams. Klastinga tetulė/ vertė L. Butrimienė. Vilnius: Tyto Alba, 2015. 413 p.

Tai jau penktoji šiuo metu vieno populiariausių vaikų rašytojų D. Britanijoje knyga lietuvių kalba. Matyt, galime jau kalbėti apie Walliamso fenomeną, nes visos šios knygos išleistos maždaug per metus. Vadinasi – jos randa savo skaitytoją, jos turi kažką tokio, kas tinka, įdomu ir patinka mūsų vaikams. Viena iš tokių, sekančių visas šio rašytojo naujienas ir jas skaitanti yra mano šeštokė dukra. Jos perskaityti Walliamso knygas neišgąsdina nė pakankamai didelė knygų apimtis — bene visos jos apie ar virš 400 psl.

Mano nuomone, labiau šis rašytojas patraukia tuo, kad pasakoja apie sudėtingas gyvenimo situacijas, bet vaikui suprantama kalba. Jis nevengia aštrių žodžių, parodo ir pašaipų, nebijo pasijuokti, tačiau jo knygose visada yra moralas. Kad ir buvo labai juokinga, bet vis dėlto spėta papasakoti ir rimti dalykai. Tarkim, apie kartų tarpusavio santykius, apie apleistus ir paliktus vaikus, vaikus, kurių tėvai tapę tikrais vartotojais (ir net draugus savo vaikams perka…). Arba kaip ši: apie tėvų netekusią mergaitę, kurią engia jos klastinga tetulė. Tik Stela (toks mergaitės vardas) nusprendžia nepasiduoti ir išsiaiškinti, kaip žuvo jos tėvai. Viskas dar labiau susijaukia, kai į pagalbą atskuba namo vaiduoklis Suodžius bei „detektyvas“Štrausas.

J. Duddie. Gigantozauras/ vertė A. Kriščiukaitytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Labai gražiai išleista knygelė patiks dinozaurų mėgėjams. Žinau, kad tokių tikrai netrūksta berniukų tarpe. O su šia knyga jie gaus ne tik pasakojimą apie skirtingus dinozaurus ir jų nuotykius, bet ir didelį, ryškų plakatą, kuris paslėptas knygos viršelyje. Vienintelis dalykas, kuris man šiek tiek kliuvo skaitant, yra ta, kad knyga tokia pusiau – pusiau eiliuota, pusiau ne, nors tarsi tekstas sudėliotas eilėraščio forma ir būtent tie eiliuotieji knygos momentai man pasirodė smagiausi, įtaigiausi, įdomiausi. Juo labiau, kad būtent eiliuota forma ir yra patraukliausia mažiausiems (3-6 m.) skaitytojams, kuriems ir skirta ši knyga.

Pagrindiniai veikėjai čia yra dinozauriukai Mažius, Pelekas ir Bilelis. Jie tikrai nenorėtų sutikti baisiojo Gigantozauro. Tačiau jų draugas Kaulius truputėlį kitoks – jis, kaip ir dauguma vaikų, – tikras prasimanėlis. Kauliui pamelavus draugams, kad Gigantozauras puola, džiunglėse kyla didelis triukšmas! Mažieji skaitytojai ne tik patirs daugybę dinozauriuko Kauliaus išdaigų, bet ir susipažins su dinozaurų rūšimis bei išmoks svarbią pamoką – jei meluosi, prisidarysi daug bėdų, o gal net patį Gigantozaurą prisišauksi į svečius.

Mano žavioji rankinė: nuostabios knygelės. – Vilnius: Alma littera, 2015. 4×16 p.

Leidykla pristato knygelę-žaidimą, kuris, tikiu, patiks mažosioms princesės. Į rankinuko formos dėžutę su rankena sudėtos keturios knygelės. Kiekviena jų – skirtinga tema: Mano Šuniukas, Mano laisvalaikis, Mano arbatėlė, Mano draugai. Knygelėse mergaitės ras užduotėlių, spręs galvosūkius, klijuos lipdukus ir susipažins su knygelių veikėja Agne bei jos draugais.

JURGITA LŪŽAITĖ-KAJĖNIENĖ