MOKYKLOS, Straipsniai apie vaikų ugdymo įstaigas

Siūlo nemokamą maitinimą pradinukams, tėvai labiau norėtų nemokamų pratybų

Nemokamas maitinimas parengiamųjų ir pradinių klasių moksleiviams – socialdemokratų idėja mažinti atskirtį. Mokyklinukų tėvams atrodo, kad 26,4 mln. eurų biudžetą, kurio prireiktų nemokamiems pietums, verčiau skirti pratyboms, vadovėliams ir uniformoms.

Nemokami pietūs socialiai remtiniems moksleiviams galėtų virsti nemokamu maistu visiems. Teikdami pasiūlymus mokesčių pertvarkai, socialdemokratai siūlo įvesti nemokamą visų parengiamųjų ir pradinių klasių moksleivių maitinimą.

„Taip paremtume vaikus auginančias šeimas ir sudarytume sąlygas, kad mažieji mūsų visuomenės nariai maitintųsi ne šokoladukais su limonadu, o gautų vertingo maisto. Pradinėse klasėse būtų ugdomi sveiko maitinimosi įgūdžiai,“ – sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Šio projekto įgyvendinimui reikėtų numatyti 26,4 mln. eurų biudžeto lėšų.

Dar 2007 metais tokia idėja buvo pasiekusi Vyriausybę, siūlyta apsvarstyti galimybę nemokamai maitinti visus mokinius, ne vien pradinukus. Vis dėlto pasitikrinta, kad 2008 metų biudžete numatytų lėšų, 39 mln. litų, užtektų tik nemokamam pradinukų maitinimui. Svarstyta ir apie nemokamus pietus visiems moksleiviams iki devintos klasės, tačiau pasiūlymai netapo realybe.

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai į tokius planus žiūri atsargiai.

„Mes manome, kad mokyklos pirminė ir pagrindinė užduotis yra mokyti. Apie visas papildomas geroves bus galima kalbėti tik kai ugdymas bus iš tiesų, o ne formaliai, nemokamas. Ypač pradinėse. Pratybos, sąsiuviniai ir kitos būtinos priemonės – nemokamų sąrašo viršuje. Jau nekalbant apie tualetinio popieriaus rinkliavas“, – „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ nuomonę perdavė organizacijos atstovė Rasa Žemaitė.

Mažinti atskirtį, pasak jos, derėtų pradėti kompensuojant mokyklinių priemonių įsigijimą.

Suomijos bendrojo lavinimo mokyklose visi moksleivių pietūs – nemokami. Pradėję nuo pradinukų maitinimo subsidijavimo, dabar nemokamus pietus jie laiko neatsiejama švietimo sistemos dalimi. 1943 metais Suomija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri priėmė įstatymą dėl mokyklinių pietų skyrimo visiems moksleiviams. Tiesa, jiems teko ne vien dalyvauti pamokose, bet ir nemažai padirbėti mokyklos virtuvei padedant auginti daržoves.

Šiuo metu kasdien nemokamus mokyklinius pietus valgo maždaug 900 tūkst. Suomijos vaikų ir jaunuolių.

Tobulinant ugdymo programas, buvo ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad patiekalai turi būti sveiki, patrauklūs, aplinka, kurioje valgoma – švari, maloni ir jauki, o moksleiviai – įtraukiami į viešojo maitinimo sistemą, pavyzdžiui, atliekant praktiką virtuvėje. Meniu sudaromas kartu su mokiniais ir jų tėvais, atsižvelgiama į sezoniškumą, regiono įvairovę, o rutina praskaidrinama rengiant užsienio virtuvės pristatymo dienas ar kitokias akcijas.

Šiuo metu vyksta eksperimentai moksleiviams siūlant ne vien karštus pietus, bet ir nemokamą mokyklinį užkandį tiems, kas dalyvauja rytiniuose ar popietiniuose užsiėmimuose.

„Suomijoje nemokami ir vadovėliai, ir viskas, ko mokyklai reikia – įskaitant net uniformas ir sportinę aprangą, avalynę“, – pastebėjo R. Žemaitė.

Jeigu 26 mln. eurų gali būti skirti mokinių gerovei, tai, pasak jos, pirmiausia juos reikėtų nukreipti į išsilavinimą.

Kalbėdama apie vaikų maitinimo ugdymo įstaigose problemas, R. Žemaitė Alfa.lt yra sakiusi, kad subtiliai gudraujama vaikams gaminant patiekalus iš prastesnės kokybės produktų, mažinant porcijas. Vietoje vertingos mėsos patiekiama žemesnės vertės mėsa, sriubose vietoje grietinės – grietinės mišinys, vietoje sviesto – riebalų mišinys, pigesnės daržovės, pigiausias aliejus. Be to, pasak „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“, susidaro paradoksali situacija, kai savivalda pati skelbia konkursus vaikų maitinimui, pati moka už paslaugą iš savo biudžeto laimėjusiųjų kainą ir paskui pati tikrina maisto kokybę.

Analizuodama maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnyba prieš porą metų konstatavo, kad 56 proc. rinkos dalijasi trys įmonės – UAB „Sanitex“ bei VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Pontem“. Likusius 44 proc. rinkos sudaro 252 bendrovės.

Tarnyba paviešino maisto gamybos kainą, kurią siūlė iš karto tris maitinimo paslaugų pirkimus Jonavos mokyklose už bendrą 289 tūkst. eurų vertę laimėjusi bendrovė – vienas euro centas vaikui. Mokyklos buvo įpareigotos pirkimus nutraukti.

Rugilė Audenienė | Alfa.lt

Nuotrauka: Maistas (© Pexels)

Informacijos šaltinis:

atsisiųsti

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.