Sapnuojame visi. Nakties vaizdiniai gali pakelti ar sugadinti visos dienos nuotaiką. Kai kas mieliau nesapnuotų, kitiems tai kone kasrytinė pokalbių tema, o treti gilinasi į sapnus pasitelkdami psichologiją.
Sapnai rūpi ir vaikams. Juos įkvepia, padaro didelį įspūdį, skatina fantazuoti, kartais išgąsdina. Gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius pagalvojo, kad mažiems smalsuoliams įdomu sužinoti ir ką sapnuoja jų draugai gyvūnai. Taip atsirado ežiukas, kurio maži spalvoti sapnai, nupiešti dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės, atsidūrė realiame pasaulyje. „Mažų ežiuko sapnų“ (leidykla „Nieko rimto“, 2015 m.) autorius kamantinėjame, kokią vietą jų pačių gyvenimuose užima sapnai bei kokius sapnus vaikams žada nauja knygelė.
Kaip gimė idėja parašyti apie sapnus?
Selemonas: Iš tikro, aš pasakojau ne tiek apie sapnus, kiek apie mažo ežiuko svajones ir jo pasaulį. Taip pat svajoti ir sapnuoti gali kiekvienas vaikas, ne tik ežiukas. O idėja atsirado kažkaip savaime, lyg netyčia. Sapnuojame ne tą, ko norėtume, o ką mums sukuria mūsų pasąmonė. Todėl sapne mes esame patys tikriausi. Vadinasi – per sapnus ir sapnuose esančius pasaulius mes sužinome viską. Ir dar – labai norėjosi pačiam pabūti mažu ežiuku ir pasvajoti. Pasapnuoti…
Rankose laikau ežiuko knygą… Ji labai šilta ir graži, nes iliustracijas jai kūrė dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė. O knygelės tekstai man gimė kažkaip labai lengvai, lyg iš sapno… Matyt, taip buvo lemta.
Kaip buvo pasirinktas pagrindinis personažas?
Selemonas: Ežiuko aš nesirinkau, jis tiesiog pats atėjo pas mane… Kaip gali jo nepasirinkti, jei jis toks mažas, toks gražus ir mielas, ir jam viskas rūpi. Tikiu, kad tokie turi būti ir visi vaikai. O knygelė – jiems.
Koks buvo laikas, kai piešėt iliustracijas? Gal ėmėte sapnuoti ryškesnius sapnus?
Lina: Ežiuko sapnus pradėjau piešti vidurvasarį. Tikiuosi, kad iliustracijose užsiliko tas nuostabus vasaros alsavimas, kaitra, spalvos, šilti ir kvepiantys lietūs. Tai buvo pats tinkamiausias laikas. Juk ir knygelėje aprašoma pirmoji vasara ežiuko gyvenime. O paskutinę iliustraciją nupiešiau rudenį. Joje jau matosi artėjančios žiemos nuotaika. Nes ir knygelė baigiasi rudeniu, kuomet ežiukas jau paaugęs ir ruošiasi žiemos miegui. Palinkėkime jam spalvotų sapnų!
Ar daug dėmesio skiriate sapnams? Jie sukelia daug jausmų, dažnai išlieka visą dieną, o kai kuriuos atsimenate ne vienus metus? O gal per daug nekreipiate dėmesio ir jie greit pasimiršta?
Lina: Sapnai – tarsi naminiai augintiniai, kurie gyvena kartu su manimi, bet yra visiškai nepriklausomi ir mėgsta ateiti tada, kai patys to nori. Koks sapnas aplanko, tokia ir lieka po jo savijauta. Dažniausiai mano sapnai būna mandagūs ir malonūs. Todėl su jais sutariu gerai, o jei kuris būna ypač malonus, tai ir įsimenu jį ilgam ir norisi juo pasidalinti su kitais.
Šeimoje ar su draugais aptarinėjate sapnus, pasipasakojate ką sapnavę?
Lina: Taip, įdomu dalintis sapnais, juk sapnai tarsi trumpi filmukai, kurie yra tokie skirtingi, kartais juokingi, kartais keisti, o kartais bauginantys. Bet dažniausiai gerai pasibaigiantys.
Ar skiriasi sapnai, sapnuojami gamtoje ir mieste?
Selemonas: Taip, sapnas sapnui nelygus… Patys skaniausi ir lengviausi jie namuose, tėviškėje. Šiandien daugelio tėviškės yra mieste, todėl ir ten bus smagiausia sapnuoti. Gamtoje smagu sapnuoti tiems, kas prie jos pripratę, kas apie ją daugiau žino ir bent keletą naktų metuose miega palapinėje, kaime ant šieno ar palėpėje. Gamtoje tikro sapno nesujaukia uodai, o greta suokiantys paukščiai leidžia jam skrajoti savo lengvais sparnais. Man smagu visur, kur yra artimi žmonės, kur gamta, kur ramybė. Jos neturėtų drumsti jokie kiti garsai, ypač variklių gausmas, tranki muzika.
Ko nesate sapnavusi, bet labai norėtumėte?
Lina: Nesu sapnavusi, kad esu koks nors mielas gyvūnas ar paukštis, o būtų smagu pasižvalgyti į supantį pasaulį kitokios būtybės akimis.
Kokius sapnus turėtų sapnuoti vaikai, prieš miegą pasiklausę šios knygos pasakų?
Selemonas: Vaikų sapnai turi būti gražūs. Todėl ir ežiuko pasaulyje nėra jokio blogio, jis gyvena laimingas, nes turi mamą, turi mišką, turi draugus, o atsigulęs miegoti visada sapnuoja. Aš net nežinau, ar tai – pasakos? Gal taip, o gal ir ne, gal tai yra visa tiesa apie ežiuką ir jo sapnus. Juk taip gali būti iš tikrųjų. Tačiau taip bus, jeigu vaikams leisime svajoti…
Kaip manote, ar „Maži ežiuko sapnai“ jauniesiems skaitytojams bus kaip vitaminas geram miegui garantuoti?
Lina: Nemanau, kad jie sukels norą miegoti. Nes šie sapnai žadina smalsumą, norisi sužinoti, kas nutiko toliau, ar čia buvo ežiuko sapnas, ar jam tai nutiko iš tikrųjų… Tačiau mažiesiems klausytojams prieš miegą tikrai patiks klausytis apie šiuos sapnelius, nes jie trumpi, jaukūs ir nuotaikingi. O gal išklausius kils noras ir patiems greičiau į Sapnų šalį keliauti, kur laukia nuotykiai ir atradimai.
Autorius kalbino Simona Kalvelytė
Palikti komentarą