Visi esame susidūrę su netinkamu vaikų elgesiu, stengiamės pamokyti vaiką ar pabarti, o kartais ignoruoti, kad jis elgtųsi tinkamai. Pasak psichologės-psichoterapeutės Aušros Kurienės, tai ne visada padeda išvengti įtampos ir pasikeisti vaikų elgesiui. Kur kas lengviau tėvams tinkamai sureaguoti ir spręsti konfliktus, kai jie supranta, kokia priežastis išprovokavo konkretų vaiko poelgį.
Netinkamą elgesį išprovokuoja situacija
„Agresyvūs ir destruktyvūs vaiko veiksmai akivaizdžiai matomi kaip netinkami, tačiau probleminis elgesys – tai ir nerimastingumas, apatija, užsitęsęs liūdesys. Dažniausiai vaiką vienaip ar kitaip elgtis paskatina tam tikra situacija, kurioje jis atsiduria. Pavyzdžiui, praleidęs 10 valandų darželyje, vaikas yra išsiilgęs tėvų, tad tikrai zys ar verks, jeigu jie nors ir trumpam stabtelėjo išgerti kavos su pažįstamais“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje „Probleminis vaikų elgesys: kaip suprasti ir ką daryti“ sakė Paramos vaikams centro vadovė A. Kurienė.
Kita itin dažna situacija, išprovokuojanti nederamą elgesį, kai vaikas gauna pernelyg daug stimuliacijos. Tai gali būti žaidimų kambariai, atrakcionų parkai ir pan. Tėvams atrodo, kad vaikas išsidūko ir turėtų ramiai pietauti ar iškart užmigti, tačiau gavęs daug dirgiklių, negali nusiraminti.
Panašiai jaučiasi ir mokiniai, kurie kiekvieną dieną lanko po kelis būrelius ar turi pasirengti ne vienam atsiskaitymui. „Vieni įsiaudrinę tampa dar aktyvesni, o kiti nieko nenori, tik gulėti. Kartais nereikia ieškoti giluminių priežasčių. Pakanka pažiūrėti, kokia buvo vaiko diena, ir pakeisti situaciją: leisti pailsėti, padėti nusiraminti, numalšinti troškulį, apkabinti“, – atkreipė dėmesį psichologė paskaitoje, kuri vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Natūralūs amžiaus ypatumai taip pat turi daug įtakos konkrečiam vaiko elgesiui. Tad nereikėtų savęs kaltinti ir dramatizuoti situacijos, kai dvimetis krenta ant grindų, priešmokyklinukas tampa itin iniciatyvus, o septynmetis staiga nori visus nugalėti.
Nepatenkinti poreikiai – svarbi probleminio elgesio priežastis
„Sunkiausia suaugusiems suprasti psichologines probleminio elgesio priežastis, kurias dažniausiai lemia nepatenkinti vaiko poreikiai. Kai vaikas negauna pakankamai dėmesio, bando jo išsireikalauti sirgdamas, žalodamas save ar kitus ir kitu destruktyviu elgesiu. Jeigu jaučiasi nesaugiai, tai gali būti paaiškinimas, kodėl elgiasi agresyviai arba, atvirkščiai, nenori lankyti būrelių, dalyvauti klasės vaidinimuose ar olimpiadose“, – sakė A. Kurienė.
Pasak psichologės, labai svarbu rimtai priimti vaiko žodžius, nes raginimas nebijoti: „Tu gi viską moki, nėra čia ko bijoti“, gali būti suprantamas kaip jo jausmų nuvertinimas.
Ignoruojant vaiko autonomiškumo poreikį ir norą būti individualiam, pavyzdžiui, neleidžiant auginti ar kirptis plaukus, dėvėti norimų drabužių, darželinukas gali užsispirti niekur neiti, o paauglys savo nepriklausomybę rodyti vagiliaudamas, negrįždamas namo ir pan.
Dar viena priežastis, kodėl paaugliai susižavi pavojingomis ar ekstremaliomis veiklomis, taip pat pradeda vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, nes nėra patenkinamas susijaudinimo poreikis, kuris svarbus visuose amžiaus tarpsniuose. Tad A. Kurienė patarė padėti vaikams rasti galimybių užsiimti nepavojingomis veiklomis ir neignoruoti vaiko norų, pavyzdžiui, važinėti riedlente, kartingais ar pan.
Laikas su šeima padeda įveikti sunkumus
Kitas labai svarbus vaiko poreikis – priklausyti šeimai ar bendruomenei. Jeigu gimus broliui ar sesei vyresnėlis pasijunta nereikalingas, mokyklinukas nuolat stumiamas į šalį, kartojant, kad čia ne jo reikalai, o paauglys baudžiamas atstūmimu, vaikas ima abejoti, ar yra mylimas, o gal tapo trukdžiu šeimoje.
Paramos vaikams centro vadovė pabrėžė, kad geriausiai vaikui padeda jaustis ne tik mylimam, reikalingam, bet ir patenkinti kitus poreikius bendra visos šeimos veikla bei individualus, tik jam skirtas laikas su vienu iš tėvų. Tam pakanka skirti bent pusvalandį kiekvieną savaitę.
O norint suprasti netinkamo vaiko elgesio priežastis, kur kas svarbiau klausyti, ką jis sako, nei užversti klausimais, patarimais ir moralais. Taip pat svarbu matyti vaiką, priimti, koks yra, nesistengti jo keisti, bet pažinti ir tyrinėti.
Dėl konkrečios situacijos su psichologais galima pasitarti „Tėvų linijoje“, paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą