Jaunajai kartais vis sunkiau sutelkti dėmesį, daugėja hiperaktyvumo atvejų. Švietimo sistema turėtų prisitaikyti prie kintančio gyvenimo ir stengtis išsaugoti psichologinį intelektą, itin veikiamą virtualios erdvės, sako psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna. Anot jo, vaikai turi būti gyvi ir kelti rūpesčių – ramus sėdėjimas naršant internete gali lemti rimtų psichologinių problemų susiformavimą.
Nemažai kalbama apie tai, kad vaikams ir paaugliams sunku sutelkti dėmesį ilgesnį laiką. Jie negeba skaityti ilgesnių kūrinių, jų analizuoti, nes yra veikiami vaizdų kultūros. Ar pritariate, kad medija formuoja mūsų mąstymą?
Tikrai taip. Dabar labai intensyvus laikas, keičiasi viskas, taip pat ir tėvų supratimas, kaip reikia auklėti vaikus. Visi veiksniai lemia tai, kad jauniausia karta auga ne pačioje psichiškai saugiausioje aplinkoje. Tai turi įtakos mąstymui, bendrajai psichinei sveikatai, dėmesio koncentracijai.
Su apgailestavimu reikia pasakyti, kad vis dažniau skundžiamasi dėmesio sutrikimu. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pastebėta, kad pastaraisiais metais padaugėjo vaikų, pasižyminčių hiperaktyvumu. Daugelis nesugeba sutelkti dėmesio tam, kad sektų pamoką, kažko išmoktų, ruoštų namų darbus. Dėl to kenčia jų pažangumas ir t. t.
Gal turi keistis ir švietimo sistema? Ar švietimas turi prisiderinti prie medijos diktuojamų sąlygų?
Manau, kad švietimo sistema turi prisiderinti ir atkreipti daugiau dėmesio į psichologinio intelekto išsaugojimą. Virtualioji erdvė labai veikia žmogaus emocinį intelektą, prisideda prie kognityvinio intelekto vystymosi.
Reikia atkreipti dėmesį, kas būtent žaloja žmogaus psichologinę ir dvasinę būseną, psichinę sveikatą. Reikia šviesti vaikus, kaip ir kiek galima naudotis medijomis. Taip pat reikia informuoti tėvus. Jei vaikas ankstyvame amžiuje sėdi ramus ir nekelia jokių rūpesčių, kažkas negerai.
Vaikas turi kelti rūpesčių?
Taip, vaikas turi būti gyvas. Vaikas gali būti geras, nekelti triukšmo, bet po kurio laiko tėvai nustemba, kad jis per naktis naršydavo internete ir dėl to susiformavo didelės psichologinės problemos. Manau, kad švietimo sistema į tai turi reaguoti.
Galbūt į programas reikėtų įtraukti dalykus, padedančius mažinti įtampą, atsirandančią sėdint prie kompiuterio. Geriausias vaistas yra fizinė veikla, sportas. Sukaupta energija turi kažkur išsilieti. Pastebėta, kad vaikai, kurie sportuoja, po tokių užsiėmimų geriau miega, koncentruoja dėmesį ir tikrai netampa kvailesni. Jie išlaiko gebėjimą per trumpą laiką įsisavinti gana daug informacijos.
Kalbame apie neigiamus dalykus, bet yra ir pozityvių. Galbūt augantys vaikai ir paaugliai nesukoncentruoja dėmesio į vieną dalyką, bet geba daryti kelis darbus vienu metu?
Sutinku su tuo. Šiuolaikiniams vaikams būdinga tai, kad jie įsisavina tą informaciją, kuri jiems įdomi. Tačiau nepriversi jų išlaikyti dėmesio, jei kažkas neįdomu, neaktualu. Net aukštųjų mokyklų studentai imlūs tai informacijai, kuri, jų manymu, bus naudinga, reikalinga darbe.
Tai galima laikyti gana pozityviu dalyku tokioje informacinėje visuomenėje, kurioje gyvename. Yra daug įvairialypės informacijos, kurios dalis reikšminga ir svari, o kita – bereikšmė, užteršianti mūsų galvas.
Agnė Skamarakaitė, „60 minučių“ | LRT.lt
Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt
Palikti komentarą