„Lapkričio 6 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta didelio susidomėjimo visame pasaulyje sulaukusi vokiečių autorių Marie-Luise Compani, Peter Lang knyga „Valdorfo vaikų darželis šiandien”.
Knyga supažindina su Valdorfo pedagogikos istorija, metodais, pateikia daug praktinių patarimų, padėsiančių prasmingai organizuoti darželio veiklą, ugdyti mažuosius. Knygoje patariama, kaip suprasti vaikų prigimtį, kaip vyksta vaikų raidos ir keitimosi procesai, kodėl viskas turi vykti savu laiku, kodėl toks svarbus laisvas žaidimas, nagrinėjma daug kitų aktualių temų.
„Valdorfo bendruomenė negali būti gyvybinga, jei ji neturi pakankamai žinių apie Valdorfo pedagogiką, juk labai svarbu žinoti, kokie pagrindiniai šios pedagogikos tikslai, kaip jų siekti. Tad žingsnis po žingsnio priartėjome prie šios knygos,“ – pristatydama knygą kalbėjo Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ direktorė Audra Liaudanskienė.
Viena pagrindinių knygos autorių – Marie-Luise Compani, Valdorfo auklėtoja, dėstytoja, įvairių Valdorfo darželių judėjimų komitetų narė, trijų vaikų mama – papasakojo apie knygos atsiradimą. Dar iki vokiškos knygos pasirodymo 2011 m., Vokietijoje vyko didelės diskusijos švietimo kontekste, buvo kuriami nauji švietimo strateginiai planai. Gutenbergo žemėje buvo užbaiginėjamas ikimokyklinio ugdymo sistemos kūrimas. Valdorfo pedagogikos specialistai dirbo visose darbo grupėse, stengėsi perduoti savo žinias, parodyti Valdorfo pedagogikos prasmę, paveikti pedagoginius planus. Marie-Luise Compani taip pat dalyvavo vienoje darbo grupių.
„Supratau, kad, Valdorfo pedagogika negali būti uždara, turime būti atviri, skleisti žinią žmonėms, ieškoti sąsajų su kitomis pedagogikomis, kad galėtume veikti kartu vaiko labui,“ – pasakojo Marie-Luise Compani. – „Visa tai buvo postūmis pradėti rašyti apie tai, kas žmonėms yra ir gali būti svarbu. Radome leidyklą, kuri sutiko leisti straipsnius. Jie mūsų paklausė, ar per vienerius metus galėtume parašyti dvylika straipsnių apie Valdorfo pedagogiką, o po metų pasiūlė išleisti knygą apie tai, kas yra Valdorfo pedagogika, pristatyti jos aktualumą, paremtą naujausiais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais. Tokia buvo knygos atsiradimo pradžia.“
Šia knyga susidomėjo daug šalių. Nors Valdorfo pedagogikos pradžia yra Vokietijoje (aut. pastaba: Rudolfas Šteineris – austrų filosofas, literatūrologas, rašytojas ir dramaturgas, menininkas, antroposofijos pradininkas – 1919 m. apibendrino savo pedagoginę patirtį ir, remiamas vokiečių fabrikanto E. Molto, Štutgarte įkūrė pirmąją Valdorfo mokyklą, ugdymo įstaigą, skirtą įmonės darbuotojų vaikams, kurioje įgyvendinamas dvasinio žmogaus pažinimo mokymo principas) tačiau tai nėra vokiškoji pedagogika, tai – pasauliui atvira pedagogika, kuri auklėja, lavina visus laisvus viso pasaulio vaikus.
Apie knygą pasakojo Peter Lang – pedagogas, vadovas, buvęs ilgametis Tarptautinės Valdorfo vaikų darželių sąjungos valdybos narys, Laisvųjų Valdorfo mokyklų asociacijos valdybos narys, daugybės publikacijų ir pranešimų autorius, seminarų pedagogams Pietų Korėjoje, Turkijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt. šalyse lektorius. Peter Lang pastebėjo, kad kinai taip pat labai susidomėjo šia knyga ir nori ją išversti į kinų kalbą. „Gal, kai visi kinai tą knygą perskaitys, ir šioje šalyje įsivyraus demokratija“, – šypteli Peter Lang, tikėdamas, kad kartais ištarti žodžiai pildosi.
Pietų Korėjoje ši knyga išversta jau prieš dvejus metus. Taip pat šią knygą galime rasti prancūzų, anglų, hebrajų kalbomis, o dabar jau ir lietuvių. 2016 m. turėtų pasirodyti leidimai estų, turkų, rusų kalbomis. Jau sutarta su leidykla Kijeve, kad bus pradėtas knygos vertimas ir leidimo darbai. Kalbama, kad norima šios knygos ir arabų kalba. Kai tik kurioje šalyje atsiranda knygos vertimas, kaimyninės šalys irgi sukrunta. Taip šios knygos kelias driekiasi per visą pasaulį ir tai yra tikrai džiugu.
Kodėl tėvams verta perskaityti šią knygą?
Peter Lang atsakydamas į šį klausimą pirmiausia pamini tai, kad skaitytojui nebūtinas pedagoginis išsilavinimas. Kiekviename knygos skyriuje autoriai suprantamai bando perduoti tėvams, pedagogams, kuo Valdorfo pedagogika yra naudinga, kaip ji atsiliepia vaiko raidoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad autoriai rėmėsi šiuolaikiniais tyrimais ir jų sąsajomis su šia pedagogika. Pastaraisiais metais labai dažnai vykdomi gamtos mokslų ir Valdorfo pedagogikos kongresai, daug diskutuojama, vystomos bendros temos, dirbama ir bendradarbiaujama su mokslo tyrimų institutais. Pasak Peter Lang, rezultatai yra stulbinančiai teigiami. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis Valdorfo pedagogika dirba ne tik darželiai, mokyklos, bet ir kitos institucijos (tai ir gydymo įstaigos, ir farmacijos kompanijos, prekybos įmonės, ir pan.).
Marie-Luise Compani: „ Ši knyga padeda tėvams suprasti vaikus ir jų poreikius. Vaikui turi būti leidžiama natūraliai vystytis. Vienas tokių poreikių, kuris dažnai ignoruojamas ir nelaikomas pagrindiniu – laisvas žaidimas. Vaikai nori žaisti, nori įgyti patirtį per savąjį potyrį, savąjį suvokimą. Jiems nereikia suaugusiųjų sukurtų taisyklių, realų pasaulį idealiai atvaizduojančių daiktų. Kuo turtingiau (aut. pastaba: žaidimų, žaislų turtingumas, čia suprantamas kaip laisvė pasirinkti, pačiam kurti, pritaikyti natūralius, kad ir gamtos, išteklius: medžio šakelę, medinę pliauskutę, akmenėlį, kaštoną ir pan., savo žaidime, vaizduotės lavinime) vaikas gali žaisti, tuo kūrybingesnis jis tampa ir tai turi didelių ir reikšmingų pasekmių ateityje jam mokantis. Knygoje taip pat kalbama apie tai, kad suaugusiųjų pagrindinė užduotis – padėti išlaikyti vaikystę ir neskubinti vaiko užaugti.“
Peter Lang ir Marie-Luise Compani šiandieniniams Valdorfo vaikų darželiams palinkėjo būti atviriems, neužsisklęsti, draugauti su kitomis pedagogikomis, dalytis patirtimi. Pasak knygos autorių, atviras žmogus, kuris nuoširdžiai duoda kitam negalvodamas apie naudą sau, yra laimingas ir jam atlyginama su kaupu. Autoriai linkėjo auginti vaikus laisvais, kūrybingais, nevaržyti jų polėkio, fantazijos, ugdyti savo teigiamu pavyzdžiu, atskleidžiant, koks pasaulis yra ir gali būti geras.
Kodėl nutarėte, kad reikia tokios knygos? Juk patarimų ir leidinių, kaip auginti ir auklėti vaikus, pasirinkimas ganėtinai didelis?
Peter Lang: „Tokios knygos, apie Valdorfo pedagogiką, kurioje viskas būtų pateikiama kaip bendra sistema, mūsuose dar nebuvo. Yra nemažai knygų, kurios kalba apie atskiras dalis, pavyzdžiui, žaidimus, bendravimą, elgseną, tėvų-vaikų tarpusavio santykius, tačiau trūko vientiso ir šiuolaikiško požiūrio į Valdorfo pedagogiką, juk, kintant laikmečiui, daug kas kinta ir tai turime suvokti, pripažinti, įvertinti ir mokėti pritaikyti. Ši knyga – tarsi žibintas, nušviečiantis tėvams ir pedagogams kelią, parodantis kryptį, kur ir kaip eiti.“
Kuo ypatinga Valdorfo pedagogika?
Peter Lang: „R. Šteineris, šios pedagogikos pradininkas, yra taip apibūdinęs Valdorfo pedagogiką: „Tai visa ką apimantis mokymas, apjungiantis galvą, širdį ir rankas“. Šiame ugdymo procese labai svarbi individuali pasirinkimo, interpretavimo erdvė, didelė praktinės veiklos įvairovė, o svarbiausia, kad ugdymas(is) vyksta per pojūčius, lavinamos vaikų vaizduotės galios, skatinamas laisvas fantazijos žaidimas, kuriame vaikai kuria savo pačių scenarijus, ir tai padeda jiems patiems patirti įvairias gyvenimo situacijas. Mokomasi iš pavyzdžio.“
Kokius pagrindinius dalykus norėtumėte priminti nebūtinai Valdorfo darželius lankančių vaikų tėvams? Ko nepamiršti ir ką skatinti?
Peter Lang: „Kalbant apie pirmuosius septynerius gyvenimo metus, kurie yra visa ko pagrindas, vaikui svarbu patirti: „Pasaulis yra geras“. Tad mums, suaugusiesiems, svarbu suvokti, kad mažajam žmogučiui turime leisti tenkinti savo prigimtinį poreikį patirti, veikti, žaisti atkartojant tai, su kuo jis susiduria savo aplinkoje, kuri turi būti natūrali bei jauki. Ugdant vaiką svarbu nesikišti į natūraliai besiskleidžiančią jo esybę, nedrumsti jo svajingo ir harmoningo pasaulio, o rūpestingai ir atsargiai vadovauti tinkamu pavyzdžiu. Matydamas pavyzdį ir mėgdžiodamas, klausydamasis pasakų ir visais pojūčiais sugerdamas į save aplinką, vaikas pirmaisiais gyvenimo metais nesąmoningai perima labai daug vertybinės, estetinės ir kitos asmenybės raidą lemiančios informacijos. Todėl svarbu, kad visa jo aplinka – daiktai, gamta ir žmonės – būtų verti mėgdžioti. Gyvas pavyzdys skatina vaiką imtis veiklos – pradėti laisvą žaidimą, kurio metu lavėja vaizduotė – kūrybinio mąstymo raidos pamatas.“
Buvo laikas, kai Valdorfo sistemos taikymas Lietuvoje kritikuotas dėl tęstinumo nebuvimo. Kaip yra šiandien?
Peter Lang: „Kai atsiranda naujos iniciatyvos, kai kuriasi tai, kas dar visuomenei yra nepažįstama, natūralu, kad atsiranda trys požiūriai: teigiamas, neutralus ir neigiamas. Juk gyvenime visur veikia balansinių svarstyklių principas: skirtinguose svirties galuose vyrauja priešingos nuomonės, o ties viduriu, pusiausvyrą bando atlaikyti ašis (stovas). Kaip bebūtų gaila, dažnai kritikuoja tie, kurie nesigilina, nesupranta, o gal ir neturi poreikio ir noro suprasti, kas tai yra. Ir šiandien galime sutikti ne vieną, kuris neišmanydamas, kas tai yra Valdorfo pedagogika (gal jam tai net neįdomu, neaktualu, tiesiog yra vieną kitą sakinį kažkur nugirdęs) sakys: „Čia ta pedagogika, kur vaikams duodama visiška laisvė, kur nėra ribų“. Ir mums neturėtų dėl tokių skaudėti širdį, nes tie, kurie suvokia kas yra Valdorfo pedagogika, žino, kad vaikai turi pasirinkimo laisvę, tačiau kiekvienas yra laisvas tiek, kol nepažeidžia kito žmogaus laisvės, ir ties šia riba atsiranda žmogiški susitarimai, paaiškinimai, kompromisai, kitaip tariant „Žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė“. Šioje pedagogikoje labai svarbios žmogiškosios vertybės. Tad, gerbdami visų nuomonę, mes rūpinamės tais, kurie nori suprasti, kas tai yra, ateina pas mus ir tuo domisi, iš savosios patirties suvokia, kad tai, kaip jie gyvena, tai, koks yra jų suvokimas, požiūris, auklėjimas, labai panašu į Valdorfo pedagogikos aspektus. Su tokiais žmonėmis galima „judėti“ toliau, dalytis su jais savo žiniomis, patirtimi. Jie atviri mums, mes atviri jiems.“
Šiandienos verslininkai skundžiasi, kad jaunoji karta puikiai išmano technologijas, kalba net keliomis užsienio kalbomis, tačiau yra nekūrybingi. Kaip manote, ar Jūsų auklėtiniai patenkintų verslininkų lūkesčius laukiant kūrybingo darbuotojo?
Peter Lang: „Pagal Valdorfo pedagogiką ugdomi vaikai moka klausyti ir išklausyti, suprasti, suvokti, turi ypatingus socialinius gebėjimus, geba susikaupti, orientuotis (taip yra dėl ritmo buvimo, jo laikymosi). Tam turi įtakos natūrali aplinka, su gamtos ritmu, natūralia namų ruoša ir aplinka susijusios praktinės ir kūrybinės veiklos, kūrybingumo skatinimas, natūralus augimas, pojūčių lavėjimas, pasakų sekimas ir jų klausymasis, interpretavimas, ypatingą reikšmę turi laisvas žaidimas.
Valdorfo darželyje vaikai turi labai daug galimybių lavinti visus dvylika savo pojūčių. O motorika – svarbiausias dalykas tolimesniame mokymesi. Visa tai yra labai svarbūs sėkmingo ir laimingo žmogaus bruožai, nulemiantys gerus rezultatus ir bendrą suvokimą, mąstymą, elgseną. Turbūt, tokių darbuotojų ir laukia šiandienos verslininkai.“
Valdorfo pedagogika Lietuvoje
Į Lietuvą Valdorfo pedagogika atėjo atkūrus Nepriklausomybę. Nuo 1991 m. į Lietuvą atvažiuodavo lektoriai iš Vokietijos, Švedijos, kitų Europos valstybių. Šios pedagogikos kelią Lietuvoje nutiesė šviesios atminties mokslininkė, pedagogė, visuomenės veikėja, daugelio knygų ir straipsnių autorė, Valdorfo pedagogikos metraštininkė, redaktorė, Valdorfo pedagogikos Lietuvoje įkūrėja ir humanistinės pedagogikos skleidėja dr. Danutė Žilienė. Nors jos nebėra šioje žemėje, tačiau jos skleistos idėjos, darbai, kūriniai visuomet atras vietą ne vieno širdyje. Jos žodžiai „Dovanokime vaikams meilę, pasitikėjimą, pagarbą, puoselėkime dėkingumą, ir jie, suvešėję žmoguje, grįš atgal kitiems“ turi tokią gilią prasmę, kurią kiekvienas mūsų, ypač auginant vaikus, turėtume nešiotis savyje, perduoti savo vaikams ir skleisti kitiems.
Pirmoji Valdorfo pedagogikos grupė atsidarė Vilniaus lošelyje-darželyje „Pasaka“. Vilniaus Valdorfo mokyklos istorija prasidėjo 1995 m., kai buvo suburta pirmoji Valdorfo pedagogikos klasė. 1996 m. įsikūrė pirmasis Valdorfo darželis Kaune „Šaltinėlis“. Tais pačiais metais dabartinė Kauno Valdorfo mokykla pradėjo veiklą, steigdama atskiras Valdorfo klases prie įvairių bendrojo lavinimo mokyklų Kaune. Šiuo metu ši mokykla yra auganti, jau turi 9-ą ir 10-ą klases, tad po poros metų išleis jau abiturientus.
Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ direktorė Audra Liaudanskienė sako: „Lietuvoje jau yra užaugusios kelios abiturientų, baigusių Vilniaus Valdorfo mokyklą, laidos. Jų pasiekimai labai aukšti – pastarųjų metų abiturientai, stojusieji į aukštąsias mokyklas, 100 proc. įstojo ir šiuo metu studijuoja aukštosiose mokyklose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kauno Valdorfo darželis „Šaltinėlis“ yra sukūręs duomenų bazę apie darželį lankiusius vaikus, nuolat atnaujina duomenis, palaiko ryšius su buvusiais ugdytiniais. Džiaugiamės, kai jie mus aplanko, pasidalija savo prisiminimais apie darželį, pasidžiaugia savo pasiekimais.“
Pastaraisiais metais jaučiamas Valdorfo pedagogikos pagyvėjimas visoje Lietuvoje, ne tik didmiesčiuose bet ir miesteliuose. 2014 m. rugsėjo 1 d. duris atvėrė pirmasis Kaune privatus bendruomeninis Valdorfo darželis „Po saule“. Visoje Lietuvoje, įvairiose šveitimo institucijose, dirba daug kūrybingų, Valdorfo pedagogiką išmanančių ir skleidžiančių žmonių. 2013 m. birželio 1-ąją įsteigta Valdorfo iniciatyvas ir Valdorfo bendruomenę vienijanti Lietuvos Valdorfo vaikystės pedagogikos iniciatyvų asociacija.
Vida DRĄSUTĖ
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą