Penkiolika eurų būreliams kiekvienam moksleiviui iš valstybės tapo galvosūkiu savivaldybėms. Nauja tvarka įsigalios nuo spalio mėnesio, per tą laiką teks surasti laisvųjų mokytojų ir kitų norinčių, kurie galėtų vaikams pasiūlyti įdomios veiklos. Susidarys dvi savaitinės valandos, kurios nebūtinai išspręs užimtumo problemą. Rajonams, kuriuose veikia gausiai lankomos sporto, muzikos, dailės, kalbų ir kitos mokyklos, taip pat neramu, ar naujovė pasiteisins. Kita problema – vasaros užimtumas, į stovyklas ar keliones neišgalinčių išleisti tėvų vaikai per atostogas lieka toje pačioje aplinkoje.
Dvi valandos užsiėmimų – o kas toliau?
Prieš kelias dienas patvirtintas naujas vyriausybės nutarimas, po kurio skirta daugiau lėšų būreliams, turėtų paskatinti papildomomis neformaliojo švietimo paslaugomis pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų. Kiekvienas turės savo neformaliojo švietimo krepšelį ir penkiolika eurų galės skirti norimam būreliui.
Pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal vaikų skaičių. Jos dėl šio sprendimo džiūgauti neskuba: mažesnėms yra grėsmė nesurasti kaimiškų rajonų vaikų užimtumu rūpintis norinčių specialistų, didesnėms, turinčioms laiko patikrintų pasirinkimų, naujovių gali neprireikti. Be to, neramina tai, kad kol kas lėšų numatyta tik trims mėnesiams.
„Penkiolika eurų – tai dvi savaitinės valandos, kai vaikas užimtas, o kas toliau? Mums didžiausią problemą kelia nemotyvuoti vaikai, jiems reikia nuolatinio užimtumo.
Turime prisisteigę daugiafunkcių centrų, ypač kaimo vietovėse, per juos vaikus įtraukiame į popamokinę veiklą, jie patys nusistato, ko nori, planuoja, nėra griežtų taisyklių. Užimtumas atima laisvą laiką, jis panaudojamas kryptingai, ten jie gali būti kasdien, ne tik dvi valandas“, – pasakojo Pasvalio savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vadėjas Kazys Polekas.
Pavasarį pradėtas judinti moksleivių neformaliojo švietimo klausimas, pasak jo, kelia diskusijų. Visų pirma dar sunku pasakyti, koks yra tokių užsiėmimų poreikis, ar atsiras žmonių, pasiūlysiančių naujų būrelių ir užsiėmimų. Ministerija planuoja, kad neformaliojo ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos dalyvauti negalės. Turės atsirasti visiškai kitokių institucijų, laisvųjų mokytojų – o jei neatsiras, savivaldybių kultūros centrai, bibliotekos, muziejai, kuriuose jau dabar vyksta įvairiausi užsiėmimai moksleiviams, aprašys veiklą taip, kad gautų penkiolikos eurų paramą iš valstybės.
„Turime neformaliojo ugdymo įstaigas – sporto, muzikos mokyklas, jos negali pretenduoti. Dar koks kultūros centras turi vaikų ratelį, galbūt įformins taip, kad ims pinigėlius nebe iš savivaldybės, o gaus penkiolika eurų iš valstybės“, – sakė K. Polekas.
Muzikuoti, sportuoti, piešti Pasvalio rajono vaikams galimybių užtenka, bandoma sugalvoti, kaip padaryti, kad į labiau nutolusias vietoves atvyktų mokytojai. Tuo labiau kad, nors į muzikos mokyklą vaikai vežiojami nemokamai, į kai kuriuos kaimus paskutiniai autobusai išvyksta penktą ar pusę šeštos vakaro, o užsiėmimai gali užtrukti ir iki septintos.
Pasvaliečiai nori kartingų ir tikrų atostogų vaikams
Pasvaliečiams trūksta ir užsiėmimų, į kuriuos veržtųsi jaunuoliai – motociklininkų, kartingų būrelių.
„Mūsų svajonė būtų turėti kartingus ar motociklininkus, jaunųjų baikerių būrelius. Tam neturime galimybių. Reikia ir specialisto, mėgstančio šiuos dalykus, ir bazės, o tai brangūs dalykai. Kažkada, senais laikais, turėjome kartingus, vaikai buvo liežuvius pakabinę – jiems trūksta techniškų dalykų.
Kiekviena situacija savita, penkiolika eurų vaikų užimtumo problemos neišspręs, tik iš dalies kai kuriems padės“, – kalbėjo Pasvalio savivaldybės švietimo ir sporto reikalų specialistas.
Vasaromis prisidėti prie vaikų ir jaunuolių užimtumo reikėtų labiau: vis mažiau gyventojų užsiima ūkine veikla, ir vaikai, pasak K. Poleko, tiesiog šlaistosi. Dieną ar savaitę pabuvę nemokamoje stovykloje, likusius mėnesius jie mažai kuo turi užsiimti. Į ilgiau trunkančias stovyklas, keliones, edukacines programas daugelis tėvų išleisti savo atžalas pristinga pinigų.
„Kažkada turėjome rajone stovyklų visai vasarai, buvo geras dalykas – vaikai būdavo su nakvyne, eidavo į žygius, ekskursijas, susirasdavo draugų, užsiėmimų. Čia geras dalykas, reikėtų prie to grįžti.
Stovyklas galėtų rengti mokyklos? Taip, bet vis vien vaikui reikia keisti aplinką. Jeigu man reikėtų atostogauti savame kabinete, kuriame dirbu, eik tu peklon. Lygiai taip pat ir vaikui reikia pakeisti aplinką, naujų veidų, naujų draugų, su savais ir taip visus mokslo metus gyveni.
Mes pastebėjome vieną dalyką: kai steigėme daugiafunkcius centrus, tie, kuriuos įkūrėme mokyklose, kuriose vaikai mokosi, o po pietų eina praleisti laiko, nepasiteisino. Visą dieną būti toje pačioje aplinkoje ne tas pats, kas grįžti namo ir nueiti į šalia esantį centrą praleisti laiko“, – dalykus, į kuriuos moksleivių užimtumu besirūpinantys strategai ne visada atkreipia dėmesį, išvardijo Pasvalio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.
Kėdainiai ieško būrelių vadovų
Švietimo ministrės aprašo, kaip ir kam bus skirta parama, laukiantys Kėdainių savivaldybės specialistai tikisi, kad naujovė pasiteisins, bet gali būti nelengva rasti naujų vaikams patrauklių sričių. Jau dabar muzikos mokyklą lanko 500 vaikų, dailės – 200, sporto – 500, kalbų 300.
„Šių mokyklų turime platų tinklą, prioritetus žadame dėti į tai, ko Kėdainiuose neturime, bet, ar atsiras kalvystės, mezgimo ar dar kiti būreliai, klausimas.
Baiminamės ir dėl žmonių stokos. Laukiame švietimo ministrės aprašo, mūsų skaičiuotėmis, Kėdainiuose gausime apie 20 tūkst. eurų, apie 1300 vaikų turėtumėm užimti. Grupėse būtų apie 10–12 vaikų, turėtume sulaukti apie šimto programų. Ar atsiras mokytojų, kurie liko be darbo dėl uždarytų mokyklų, kitų norinčių, kurie gali programas kurti? Mes į tai žiūrime atsargiai, bet galvojame, kad penkiolikos eurų turėtų pakakti“, – įsitikinęs Kėdainių Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
Kėdainių savivaldybė ketina potencialiems būrelių ir kitų užsiėmimų siūlytojams pigiau nuomoti patalpas, be to, išsiaiškino, kad tuo užsiimti norintys laisvieji mokytojai nebus apkrauti dideliais mokesčiais – už verslo liudijimą jiems teks mokėti 4 eurus.
„Labiausiai neramina perspektyva, nes viskas planuojama iki sausio 1 dienos, o ar bus neformaliam ugdymui lėšų kitais metais, niekas tvirtai nepažadėjo. Imtis veiklos trims mėnesiams žmonės gali ir nesiryžti“, – pastebėjo Kėdainių vaikų švietimo reikalus kuruojantis savivaldybės atstovas.
Šiuo metu kėdainiečių vaikai veržiasi į tris savivaldybės lėšomis atidarytas robotikos klases. Norima atgaivinti aviamodelių, radiotechnikos, fotografijos būrelius – tam ieškoma šių sričių fanatikų, norinčių dirbti su vaikais, ketinama padėti jiems rašyti programas.
Rugilė Audenienė
Palikti komentarą