Visi savo atmintyje turime pasakų iš vaikystės, kurias sekė mamos, močiutės, tėčiai, seneliai. Jas sekame ir savo vaikams. Manyje iki šiol gyvena stebuklingi ir paprasti pasakų herojai, vaikystėje pasaulio suvokimą darę aiškesnį, turtingesnį, stebinę savo paprastumu, o kartais sudėtingumu, formavę dorovines nuostatas.
Pasirinkusi pedagogės profesiją su pasakomis draugauju iki šiol. Vaikams ir šiandien reikia pasakų – jie prašo jas skaityti dar ir dar. Juk pasakos – laiko patikrinti meno kūriniai, suteikiantys pasaulio supratimą, atskleidžiantys gyvenimo dėsnius, nuspalvinantys jį stebuklo spalvomis.
Ikimokyklinis amžius – laikas, kai vaikas intensyviai susipažįsta su aplinka, stebi jį supantį pasaulį, kaupia žinias, vysto ir gerina daugelį įgūdžių. Siekdamos įstaigos programoje keliamų visuminio ugdymo tikslų, mokslo metų pradžioje svarstėme, ką galėtume daryti kitaip, įdomiau. Nusprendėme prisijungti prie švietėjiškos iniciatyvos „Visa Lietuva skaito vaikams“ ir paskelbti savo įstaigoje kultūrinį projektą „Skaitome vaikams“, kurio devizas – skaitydami drauge išgyvename istoriją.
Į šią iniciatyvą įsitraukė ne tik auklėtojos, bet ir meninio ugdymo mokytoja, logopedė, direktorė, sekretorės, mamos bei tėčiai. Jie sutartu su auklėtoja laiku – veiklų metu ar prieš miegą – ateidavo vaikams skaityti jų pamėgtų ar naujų kūrinių. „Ankstyvoji vaikystė – ypatingai svarbus laikas kalbos raidai. Klausydamasis taisyklingos, turtingos pasakų kalbos vaikas kaupia žodyną, kurį vėliau naudos kalbėdamas, mąstydamas,“ – sako mūsų įstaigos logopedė Adelė Žukauskienė. Siekėme, kad skaitymas balsu vaikams sukeltų kuo daugiau malonių emocijų, plėstųsi jų interesų ir žinių apimtis, turtėtų žodynas.
Darželyje vaikai taip pat noriai vaidina: žaidimuose, muzikinėje veikloje dainelės turinį imituoja judesiais, savo kūno ir veido išraiška atspindėdami apdainuojamų veikėjų nuotaikas, situacijas. Daug dainelių-žaidimų naudojame iš mūsų meninio ugdymo mokytojos Janinos Žemaičiūnienės sukurtos dainelių ir žaidimų knygelės vaikams iki 3 m. „Vir vir vir pelytė“. Vaikams tai labai patinka.
Su ankstyvojo amžiaus grupės „Boružėlės“ ugdytiniais dalyvaudami ekologiniame konkurse „Mano žalioji palangė“ ne tik stebėjome, kaip į žemę subertos gėlių sėklytės pamažu užaugina žiedelius, bet ir skaitėme H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“ – istoriją apie gležną, trapią mergaitę, gimusią iš nuostabaus gėlės žiedelio. Sužinoję, kad Klaipėdos lėlių teatras pastatė lėlių spektaklį vaikams pagal šį kūrinį, nusprendėme pratęsti pažintį su „Coliuke“ ir apsilankyti spektaklyje.
Tad vieną sekmadienį kartu su vaikais ir tėvais išsiruošėme į teatrą. Buvo truputį neramu: ar dvejų-trejų metų mažyliai susidomės spektakliu, ar neišsigąs teatrinės aplinkos? Tačiau teatre vaikai nustebino savo gebėjimu susikaupti. Vaikams puikiai atpažįstami lėlių personažai įtraukė juos į spektaklio veiksmą: užsimiršę, apstulbinti neįprastos aplinkos, vaikai nuoširdžiai išgyveno Coliukės likimą.
Ši išvyka parodė, kad nereikėtų baimintis vykti į edukacinės išvykas net ir su lopšelio grupių vaikais. Labai gerai, kad tėveliai, noriai dalyvaudami mūsų išvykoje, užtikrino visapusišką vaikų saugumą. Tiesa, mūsų grupelė buvo nedidelė, tad buvo lengviau.
Grįžę iš spektaklio su ugdytinių tėvais kalbėjome, kad kartais suaugusiųjų baimė būna nepagrįsta, o pažintis su teatru turėtų prasidėti nuo ankstyvojo amžiaus.
Violeta JOCIENĖ
Klaipėdos lopšelis-darželis „Obelėlė“
Klaipėdos lopšelis-darželis „Obelėlė“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą