1. Nustatykite aiškias taisykles (kur ir kada namų darbai bus atliekami, kiek laiko ruoš pamokas);
2. Sudarykite namų darbų tvarkaraščius (vaikas privalo turėti atskirą užrašų knygutę (sąsiuvinį), kuriame rašysis visus namų darbus kiekvieną dieną);
3. Namų darbai turi tapti vaikui kasdienybe;
4. Raskite tinkamą vietą namuose, kur vaikas atliks namų darbus. Ši vieta turėtų būti toliau nuo kitų šeimos narių. Patalpa, kurioje vaikas atlieka namų darbus, turi būti gerai išvėdinta. Taip pat parinktas tinkamas apšvietimas.
5. Daiktai, kurių reikės (atlasas, knygos, pieštukai ir pan.), turi būti išdėlioti rankos atstumu prieš pradedant dirbti. Taip vaiko dėmesys nesiblaškys vėliau;
6. Nustatykite aiškų, pastovų laiką namų darbams. Jūsų vaikas privalo daryti namų darbus tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Laiką parinkti reiktų individualiai, tačiau tinkamiausias laikas nuo 15 val. iki 19 val.
7. Peržiūrėkite vaiko namų darbų tvarkaraštį ir įsitikinkite, kad vaikas turi visas reikiamas priemones bei sugebės juos atlikti savarankiškai be jūsų pagalbos;
8. Namų darbų tvarkaraštyje turėtų būti įtrauktos pertraukos. Kai kuriems vaikams reikalinga pertrauka kas 15 minučių; kiti gali iškarto atlikti visus namų darbus. Jei vaikui reikalinga pertrauka, jūs su vaiku privalote aptarti kas kiek laiko ją darysite, kiek ji truks ir ką vaikas per ją galės daryti (užkąsti, paskambinti draugui, sužaisti kompiuterinio žaidimo vieną lygį);
9. Nepamiršti pagirti vaiko už atliktus namų darbus;
10. Sudarykite kontraktą (sutartį) su vaiku dėl namų darbų atlikimo;
11. Sukurkite skatinimo sistemą, kuri veiktų jūsų vaiką;
12. Pasirūpinkite, kad vaikas eitų laiku miegoti ir būtų pailsėjęs (vaiko organizmui reikia 9-11 val. miego per parą).
Skatinimo sistema
Lengvo intensyvumo sistema. Primena vaikui, kad laukia linksma veikla atlikus namų darbus. Tai gali būti mėgstama televizijos laida, šansas praleisti šiek tiek laiko prie kompiuterio, pasikalbėti telefonu su draugu, pažaisti su tėvais, išeiti į kiemą ir pan. Tėvams reiktų priminti šį paskatinimą „Pirmiausia padaryk namų darbus, tuomet galėsi 30 min. žaisti kompiuteriu.“.
Sudėtingo intensyvumo sistema. Šioje sistemoje daugiau planavimo ir tėvų darbo, tačiau kai kuriais atvejais ji yra būtina sprendžiant namų darbų problemas. Ši sistema gali apimti taškų kaupimą, kuriuos vėliau vaikas gali panaudoti privilegijų pirkimui. Tėvai kartu su vaiku išsikelia tikslus, numato apdovanojimus ir pasekmių rezultatus.
Skatinimo sistemos sukūrimas
1 žingsnis. Aprašykite probleminį elgesį. Tėvai kartu su vaiku turi nuspręsti, kuris elgesys sukelia problemų atliekant namų darbus. Probleminis elgesys turėtų būti aprašytas tiksliai (pavyzdžiui, skundžiasi arba dejuoja per namų darbų ruošą, skuba atlikti namų darbus, daro daugybę klaidų).
2 žingsnis. Nustatyti tikslus. Tikslai susiję su probleminiu elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas neužsirašo namų darbų užduočių, tikslas gali būt „Tadas užsirašys namų darbų užduotis į užrašų knygelę per kiekvieną pamoką.“
3 žingsnis. Nuspręskite dėl galimų apdovanojimų ir pasekmių. Namų darbų sistema veikia geriau, kai vaikas gali pasirinkti iš kelių apdovanojimų. Rekomenduojama taškų sistema, kurie gaunami už vaiko elgesį, atitinkantį išsikeltą tikslą. Kiekvienas apdovanojimas vertas tam tikro skaičiaus taškų. Vaikas surinkęs šiuos taškus gali įsigyti norimą privilegiją (pažaisti kompiuteriu, paskambinti draugui ir pan.)
4 žingsnis. Pasirašykite namų darbų kontraktą (sutartį). Kontrakte turi būti nurodyta, ką vaikas sutinka daryti ir ką tėvai įsipareigoja atlikti. Jei vaikas nesilaiko sutarties, nereikėtų konfliktuoti su vaiku, tiesiog neskirti jam taškų. Tėvams taip pat reikėtų nepamiršti pagirti , jei šis laikosi kontrakto.
Ši sistema ne visada veikia iš pirmo karto. Todėl tėvai turėtų būti pasirengę ją pertvarkyti ir išbandyti iš naujo. Kai vaikas ima elgtis taip, kaip nurodyta sutartyje, sutartis gali būti pakeista ir jos principu dirbti ties kitu probleminiu vaiko elgesiu.
Kas yra namų darbų kontraktas (sutartis)?
Tai susitarimas tarp tėvo(-ų) ir mokinio(-ės), kuris aiškiai nurodo namų darbų užduočių atlikimo laiką. Kontrakte aptariami apdovanojimus ir pasekmes už atliktus ar neatliktus namų darbus.
Kam reikalingas šis kontraktas (sutartis)?
Namų darbai yra viena mokymosi proceso dalių. Išmokta medžiaga mokykloje yra įtvirtinama namuose. Mokinys išmoksta būti organizuotu ir atsakingu už namų darbų užduočių atlikimą. Namų darbų kontraktas padeda mokiniams ugdytis savikontrolę, formuotis namų darbų atlikimo įprotį ir spręsti problemas pačiam.
Kieno namų darbai yra? Tėvų ar mokinio?
Daugybė tėvų sako: „kuomet mano vaikai gauna daug namų darbų, tuomet aš turiu daug namų darbų“. Taip neturėtų būti. Kai sudaromas kontraktas, tėvai tampa prižiūrėtojai (pagalbininkai), pavyzdžiui, prižiūrėti, kad vaikas laikytųsi numatyto plano laiko kiekvieną dieną. Taip pat tėvai palaiko savo vaiką ir reikalauja, kad būtų laikomasi taisyklių; jie neatsakingi už užduočių atlikimą ar mokymosi turinį.
Namų darbų kontraktas turi būti pritaikytas pagal mokinių poreikius individualiai. Mokinio, kuris atidėlioja, poreikiai yra kitokie, nei mokinio, kuris pamiršta užsirašyti užduotis. Kai sudaromas kontraktas, mokinys yra įpareigotas keistis. Tėvai su vaiku dirba kartu ir atranda problemas bei jos sprendimo būdus. Kontraktas turėtų būti nuolatos peržiūrimas. Jei kontraktas neveikia, tėvai su mokiniu turi atrasti kodėl ir ką reikia pakeisti.
Paskatinimai (apdovanojimai)
Jei norite, kad namų darbų kontraktas būtų efektyvus, suaugusiesiems svarbu nuosekliai laikytis taisyklių. Sukurkite apdovanojimų ir pasekmių sistemą – tai efektyvus būdas priversti mokinius atlikti užduotis.
Dienos apdovanojimai: kai namų darbai bus atlikti, vaikas gali kažkurį laiką užsiimti tuo, kas jam patinka: pažiūrėti televizorių, pažaisti kompiuteriu, pasivažinėti dviračiu, susitikti su draugais.
Savaitės apdovanojimai: jei vaikas sėkmingai visą savaitę atlikinėjo namų darbų užduotis, apdovanokite ypatinga veikla savaitgalį: eikite pasivaikščioti drauge, nusiveskite į vaiko mėgstamą vietą ar pagaminkite mėgstamą vaiko maistą, pažaiskite mėgstamą vaiko žaidimą ir pan.
Mėnesio arba kontrakto užbaigimo apdovanojimai: kai kurie tėvai naudoja „taškų sistemą“. Kiekvieną dieną mokiniai už atliktus namų darbus gauna taškų sumą (pavyzdžiui, už vienos dienos atliktus namų darbus – 1taškas). Mokinys renka taškus visą mėnesį ir mėnesio gale arba kontrakto termino pabaigoje gali už juos įsigyti kažką ypač ypatinga, pavyzdžiui, kelionę į kino teatrą, nuėjimą į kavinę ir pan. (vaikas renkasi iš kelių variantų pats).
Pasekmės: jei mokinys neatlieka savo namų darbų užduočių, reikia atimti priskirtas privilegijas, pavyzdžiui: uždrausti susitikti su draugais, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu ar naudotis telefonu.
Tik tėvai žino, kas jų vaikui tinka geriausiai. Ir tik jie gali nuspręsti, kokie apdovanojimai ir kokios pasekmės geriausiai tinka jų vaikui.
Namų darbų problemų sprendimai: patarimai tėvams
Problema: mokinys neužsirašo užduočių ir namie nebežino, kas užduota.
Galimas sprendimas: mokinys gauna užduočių knygutę, pavyzdžiui, užrašų knygelę ar sąsiuvinį. Specialus sąsiuvinis užduotims užsirašyti padeda mokiniui būti labiau organizuotam. Tėvai tikrina užduočių knygą kiekvieną dieną. Jei tėvai turi sunkumų suprantant užduotį, jie paskambina mokytojai išsiaiškinti.
Problema: mokinys atlieka namų darbus, tačiau daro daugybę klaidų.
Galimas sprendimas: tėvai prižiūri mokinį, kad jis atliktų namų darbus nepaskubtomis. Atlikęs namų darbus, pats mokinys pasitikrina juos. Viena iš technikų – tėvai stebi vaiką jam atliekant užduotis ir pastebėję klaidų, sako: „aš radau dvi rašybos klaidas šiame puslapyje. Pažiūrėk ir rask jas“.
Problema: mokinys blaškosi (kalbasi su kitais šeimos narais, klausosi garsiai muzikos, žaidžia žaidimus, kalbasi telefonu).
Galimas problemos sprendimas: skiriamas specialus laikas namų darbų ruošai kiekvieną dieną atokesnėje namų vietoje. Kiti šeimos nariai turi neturi trukdyti. Kai vaikas baigia ruošti pamokas, tėvai ir jaunesnieji broliai, seserys gali užsiimti aktyvia, garsia veikla.
Problema: mokinys pasilieka namų darbų ruošą paskutinei minutei, todėl jam neužtenka laiko atlikti užduotis arba jis jau yra per daug pavargęs ir nebesusikoncentruoja.
Galimas sprendimas: ankstesnis namų darbų laiko parinkimas, pavyzdžiui, ruošti pamokas tik grįžus iš mokyklos.
Problema: mokinys neturi reikiamų priemonių namų darbų ruošimui (rašiklio, liniuotes ir t.t.).
Problemos sprendimas: tėvai sukuria „namų darbų dėžutę“, kurioje būtų laikomos priemonės, reikalingos namų darbų atlikimui.
Problema: mokinys dažnai užstringa ties sunkumais ar nesupranta esmės.
Problemos sprendimas: jei mokinys nesupranta, kaip atlikti užduotis, tėvai kartu su mokytojais peržiūri vaiko spragas ir užduoda papildomas užduotis, kurios yra įtraukiamos į pamokų ruošimo tvarkaraštį. Rekomenduojama tėvams paklausti mokinio apie užduotis, įsitikinti, kad mokinys supranta jas ir, jei yra galimybė, prižiūri, kaip vaikas pradeda atlikinėti užduotis. Tėvai neatlieka užduočių už mokinį. Tėvai vadovauja mokiniui ieškant reikalingos informacijos.
Problema: mokiniui sunku susikaupti ilgą laiką.
Problemos sprendimas: tėvai padeda mokiniui suskaidyti užduotis į mažesnes dalis. Šios pertraukos turėtų būti įtrauktos į namų darbų tvarkaraštį. Pavyzdžiui, po 10 matematikos veiksmų atlikimo – 10 minučių pertrauka.
Tėvų-mokinio namų darbų kontraktas >>
[Šaltinis: Parent/Student Homework Contracts by the Title I Dissemination Project, Inc.]
Parengė psichologė Gabrielė Asiulevičienė
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu
Palikti komentarą