Per kone tris mėnesius trunkančias vasaros atostogas daugelis aukštesniųjų klasių moksleivių nenori vien tik tįsoti prie televizoriaus ar pramogauti su draugais, bet ir šiek tiek užsidirbti. Deja, darbdaviai kratosi 18-os nesulaukusių pretendentų, nes jų įdarbinimas susijęs su daugybe specialių reikalavimų. Kad verslas palankiau vertintų darbo ieškančius jaunuolius, darbdaviams, įdarbinusiems 14-18 m. darbuotojus, siūloma „Sodros“ mokesčių lengvata.
Vilioja galimybė užsidirbti
Nuo gegužės pradžios šalies jaunimo darbo centruose vykstanti akcija „Atvirų durų dienos mokiniams“ sulaukė didžiulio susidomėjimo – renginiuose dalyvavo apie 5 tūkst. moksleivių.
Pasak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės, šįmet ir jaunuoliai gerokai aktyvesni, ir darbdaviai siūlo daugiau laisvų darbo vietų nei ankstesniais metais. Nuo gegužės 1 d. iki birželio 23 d. užregistruota daugiau kaip 340 laisvų darbo vietų moksleiviams ir studentams (100 darbo vietų tebėra laisvos), o pernai per tą patį laikotarpį buvo pasiūlytos tik 78 darbo vietos.
Šiuo metu apie 2200 jaunuolių dirba pagalbiniais darbininkais statybos, aplinkos priežiūros įmonėse, salės darbuotojais prekybos centruose, ledų, cukraus vatos pardavėjais, apklausų atlikėjais, ravi piktžoles ar skina braškes ūkininkų laukuose. Apie 700 mokinių įvairiose savivaldybėse šią vasarą atliks viešuosius darbus.
„Darbo vietų nepilnamečiams yra mažiau nei norinčiųjų dirbti, – akcentavo M.Jankauskienė. – Darbdaviai ypač nenoriai įdarbina 14-16 metų jaunuolius dėl teisinių niuansų: reikia tėvų ar globėjų sutikimo, gydytojo pažymos, kad asmuo gali dirbti tam tikrą darbą. Paaugliams iki 16 metų leidžiama dirbti ne visus darbus, reguliuojamas darbo laikas, turi būti suteikiama daugiau pertraukėlių ir kt.“
Lūkesčiai skirtingi
Iš tiesų ne visi darbdaviai vengia prasidėti su moksleiviais. Tauragės r., Mažonuose, įsikūrusi bendrovė „Brolenta“ kasmet įdarbina po grupelę 16-mečių savo lentpjūvėje. Įmonės vadovas Vytautas Remeikis „Vakaro žinioms“ sakė, kad šiandien jaunimas įsivaizduoja, jog daug uždirbs lengvai dirbdami, todėl dažnas darbo lentpjūvėje neatlaiko. Šįmet iš darbo biržos surinktos moksleivių grupės beliko keletas, kiti darbą metė.
„Šiais laikais jaunimas net nepasako, kad rytoj neateis į darbą. Bet yra biurokratinė sistema – darbo sutartys, rašomos pravaikštos, reikia atsiskaityti už darbą. Buhalterė vargsta su jais – ieško, gaudo, o, pasirodo, mūsų apmokytas, paruoštas darbuotojas jau užsienyje“, – jaunimo nerūpestingumu stebėjosi V.Remeikis.
Tačiau visų vienu matu jis nematuoja: ankstesniais metais lentpjūvėje triūsdavę vaikinai neretai pasirodydavo geriau net už senus darbuotojus, o kitą vasarą sugrįždavo padirbėti labiau motyvuoti. Verslininko manymu, jaunuoliai suvokė, kad sunkiu darbu nelabai ką gyvenime pasieks, todėl gavę brandos atestatus nusprendė toliau mokytis, įgyti paklausias profesijas.
„Tie, kurie gerai dirbo, tikiu, kad daugiau gyvenime tokio sunkaus darbo nedirbs, jis buvo jiems reikalingas tik užsidirbti mokslams“, – mano V.Remeikis, pats karjerą pradėjęs kaip paprastas miško darbininkas, bet visada siekęs daugiau.
Pas Radviliškio r., Velžių kaime, ūkininkaujantį Feliksą Šlėvę šią vasarą įdarbinti moksleiviai skina braškes.
„Jau per pirmas dienas matyti, vaikas turi norą dirbti ar ne. Dažnu atveju tai netgi galima atspėti iš to, kas jo tėvai. Tėvai yra kaip veidrodis – arba vaikas per daug mylimas, arba patys tėvai tinginiai, – mano ūkininkas. – Kai mes augome, vos pradėję vaikščioti buvome spaudžiami prie darbo, o dabar auklėjimas kitoks. Nepratina prie darbo tėvai ir švietimo sistema per mažai diegia supratimą, kad dirbti yra garbinga. Užaugę jie labai gerai moka visko reikalauti, o kai žmogui jau greit 20 metų, ne ką tepakeisi. Manau, kad ir valstybei jau reikia apie tai susimąstyti…“
Renkasi ne bet ką
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad padirbėti vasarą nori daugybė mokinių, bet jiems trūksta informacijos apie įsidarbinimo galimybes, o ir verslo požiūris į laikinus jauno amžiaus darbuotojus ne visur vienodai palankus.
„Pavyzdžiui, pajūryje verslui reikia daug jaunų darbuotojų, nes smarkiai išauga paslaugų poilsiaujantiems paklausa. Mažesniuose miestuose įmonėms labiau apsimoka samdyti vyresnius darbuotojus, kurie turi patirties, ir dirbtų nuolatinį darbą. O apmokomas dirbti moksleivis, net jeigu jam ir gerai sekasi, po kelių mėnesių palieka darbo vietą“, – teigė A.Burneikaitė.
Ji pripažino, kad kai kurių darbų purtosi ir patys moksleiviai – ne dažnam patrauklu mojuoti šluota ar grėbliu atliekant savivaldybių siūlomus viešuosius darbus, ravėti piktžoles ar skinti uogas.
„Dažnas jaunas žmogus yra maksimalistas ir gana išrankus darbo atžvilgiu. Eina dirbti tikėdamasis, kad bus paprasta, turės daug laisvių, palankų darbo grafiką ir pan. O kai negauna to, ko tikisi, ta darbo vieta pasidaro nepatraukli“, – bendraamžių nuotaikas atskleidė A.Burneikaitė. Kai kuriuos stabdo ir nuogirdos apie jaunimo išnaudojimą, darbdavių apgavystes, nesumokėtus atlyginimus.
„Prieš sutariant dėl darbo jaunam žmogui svarbu turėti pakankamai informacijos darbo teisės, darbo saugumo klausimais, nes daugumai moksleivių tai pirmoji patirtis ir jie neturi būtinų žinių“, – sakė A.Burneikaitė.
Algimanta PABEDINSKIENĖ, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė:
Matydami jaunų žmonių iniciatyvą turime jiems padėti, nes verslas nelabai nori priimti laikinai dirbti moksleivių dėl su jais susijusių papildomų rūpesčių – reikia priskirti mentorių, kuris pagelbėtų jaunam žmogui įsilieti į darbo aplinką. Kalbu ne apie stambias įmones, o apie smulkųjį verslą regionuose, nes ten ypač bijoma prisiimti atsakomybę už įdarbintą jaunuolį.
Manau, kad priimti į darbą jaunus žmones verslą labiau motyvuotų „Sodros“ mokestinės bazės peržiūrėjimas. Šiandien darbdavys už darbuotoją moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurių didžioji dalis – apie 26 proc. – skiriama pensijų draudimui.
Pensijai būtinas darbo stažas yra 30 metų, ir jaunimas dar suspės jį sukaupti. Ir didelių pensijos praradimų nebus, jeigu asmuo iki 18 metų, dirbdamas po kelis mėnesius per metus, mokės tik ligos ir nelaimingų atsitikimų draudimo įmokas, o tų 26 proc. į pensijų fondą nemokės. Darbdaviui tos sutaupytos lėšos būtų paskata, ir darbo vietų moksleiviams atsirastų daugiau.
Tai leistų jaunimui ne tik įgyti tam tikrų darbo įgūdžių, bet ir suvokimo, kad jis dirba, gauna pajamas, jas paskirsto.
Tai labai svarbus dalykas, kurio trūksta. Taip pat viliuosi, kad jauni žmonės, susipažinę su darbu tam tikroje įmonėje, susidomės ir ta profesija. Tuomet jie tikslingiau rinksis ir savo profesinę ateitį.
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą