NIEKAS NĖRA VISŲ KŪDIKIŲ EKSPERTAS

Lietuviškai išleista britų psichologės, vaikų ugdymo specialistės, rašytojos ir hipnoterapeutės Sarah Ockwell-Smith knyga „Ramaus miego knyga“ (iš anglų kalbos vertė Vytenė Menkevičienė, išleido „Tyto alba“) – tai vadovas, kuriame miego trūkumo iškankinti tėvai ras patarimų, kaip sureguliuoti miegą nuo pirmos naujagimio dienos iki mokyklinio amžiaus.

Aptariamos pačios įvairiausios problemos: dažnas nubudimas naktimis, šlapinimasis į lovą, ikimokyklinukų košmarai ir nenoras eiti miegoti. Šioje knygoje rasite mokslinės informacijos ir linksmų nutikimų, o visų pirma – užtikrintai sakomų ir praktika patikrintų patarimų, kurie ir tėvams, ir vaikams padės susigrąžinti ramų miegą.

Interviu Sarah OCKWELL-SMITH pasakoja apie tai, kaip jai pavyksta suderinti motinystę ir karjerą.

Kas jus įkvėpė įkurti kompaniją „BabyCalm“?

Pastaruosius dešimt metų dirbau su būsimaisiais tėveliais, ruošdama juos gimdymui pasitelkus hipnozę (ang. hypnobirthing). Po sėkmingo gimdymo jie visi kreipiasi į mane tolesnių patarimų – kaip auginti kūdikį, kaip jį nuraminti ir patiems neišeiti iš proto. Bandžiau paieškoti kokių nors kursų, kad galėčiau pasimokyti pati ir surengti tėveliams konsultacijas. Bet neradau nieko, kas mane įtikintų. Taigi 2007-aisiais įkūriau savo pačios „mokyklėlę“.

Iš pradžių ji buvo skirta tėvams, kuriuos mokiau gimdymo su hipnoze, ir pamokos vykdavo tiesiog mano svetainėje. Bet pamažu mano mokymais susidomėjo žmonės iš kitų Didžiosios Britanijos miestų ir miestelių, o vėliau – ir iš kitų pasaulio šalių. Jie kviesdavo atvykti ir pamokyti juos tėvystės gudrybių. Ketverius metus atsisakinėjau, bet vėliau kartu su viena iš savo buvusių klienčių įkūrėme konsultacijų įmonę „BabyCalm“. Šiuo metu turime kelis šimtus mokytojų Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje.

Esate gerai pasikausčiusi daugybėje auklėjimo sričių, bet nemėgstate būti vadinama nei kūdikių eksperte, nei tėvystės eksperte. Kodėl?

Nes manau, kad tai kenkia tėvams. Taip, aš turiu išsamių žinių, išmanau mediciną ir psichologiją, auginu keturis vaikus – bet niekada neauginau kitos motinos kūdikio. Niekas nepažįsta kūdikio taip gerai kaip jo tėvai. Niekas nėra visų kūdikių ekspertas.

Mano ir mano kompanijos tikslas – padėti tėvams pajusti, kad jie geriausiai žino, ko reikia jų kūdikiui, suteikti jiems pasitikėjimo savimi ir supratimą, kad joks ekspertas jiems nereikalingas. Man atrodo juokingos pagalbos linijos, plėšiančios po 1,50 svarų sterlingų už minutę, kur žmonės gali paskambinti ir pasitarti, kaip auklėti vaikus. Nemanau, kad tai padeda. Taip tik atimamas tėvų pasitikėjimas savo jėgomis – jie ima galvoti, kad esi geresnis už juos, išmanai daugiau už juos, ir nebepajėgia patys priimti sprendimų.

Gimus vaikams tapau ambicinga ir motyvuota. Puikiai sugebu organizuoti savo laiką. Verslas man padeda veikti kažką savo, nebūti vien mama, išlikti savimi – manau, dirbti yra sveika motinos psichikai.

Auginate keturis mažus vaikus – kaip jums pavyksta suderinti motinystę ir karjerą?

Aš tiesiog nemiegu. Juokauju! Sakyčiau, motinystė mane išmokė kantrybės. Kol neturėjau vaikų, buvau didelė savanaudė – žinau, skamba kaip apgailėtina klišė, bet iš tiesų turėdamas vaikų atrandi naują gyvenimo tikslą. Nesijaučiu netekusi savo gyvenimo – jaučiuosi privilegijuota, ypatinga ir, norėčiau manyti, labai mylima.

Aš kaip Margaret Thatcher – man užtenka penkių valandų nakties miego. Laimė, visi mano vaikai jau lanko mokyklą; kol jie buvo maži, dirbdavau tik vakarais ir savaitgaliais. Dabar 9 valandą nuvežu juos į pamokas, lekiu namo ir bandau į šešias man likusias valandas sutalpinti dešimties valandų darbą. Paskui pasiimu juos iš mokyklos, vežu namo, verdu vakarienę, suguldau į lovas ir tada vėl išsitraukiu nešiojamąjį kompiuterį.

Daug tėvų skundžiasi, kad gimus vaikams jiems nebekyla minčių apie nuosavą verslą. Ką jiems atsakytumėte?

Anaiptol – gimus vaikams tapau ambicinga ir motyvuota. Puikiai sugebu organizuoti savo laiką. Verslas man padeda veikti kažką savo, nebūti vien mama, išlikti savimi – manau, dirbti yra sveika motinos psichikai. Be to, man patinka finansiškai prisidėti prie šeimos gerovės, tai man padeda neišeiti iš proto.

Artėjant rudeniui ir žiemai vaikų miego ritmas gali smarkiai keistis. Ar galėtumėte tėvams patarti, kaip padėti kūdikiams ir vaikams ramiai išmiegoti žiemą?

Savo mokymuose tėvelius pirmiausia raginu atsisakyti nerealistiškų lūkesčių. Nėra normalu, kad kūdikis ramiai išmiegotų visas 12 nakties valandų. Tyrimai rodo, kad tik kas antras dvimetis ramiai išmiega visą naktį – ko norėti iš mažylių?

Tėvams reikia suprasti, kad vaiko miego ritmas labai skiriasi nuo suaugusiojo. Vaiko miegas dar nėra kontroliuojamas hormonų sistemos. Ir jo miego ciklas sudaro tik pusę suaugusiojo miego ciklo. Kai suaugusieji nueina miegoti, jie irgi neišmiega visos nakties. Mes pereiname keletą skirtingų miego ciklų ir maždaug keturis ar penkis kartus pabundame. Vaikai pereina dvigubai daugiau ciklų ir pabunda iki dešimties kartų per naktį.

Reikia išsiaiškinti, kaip vaikas miega, kodėl jis pabunda, kodėl pabudęs nebegali užmigti. Galbūt kambaryje jį kas nors gąsdina? Kartais gali pagelbėti paprasčiausia naktinė lempelė. O gal jam šalta? Man rodos, daugelis tėvų taip nerimauja, kad jų kūdikiai perkais, kad galiausiai juos sušaldo.

Jeigu jūsų mažylis miega atskirame kambaryje, jam gali būti nejauku ir net baisu, nes šalia nėra jūsų. Galbūt reikėtų dalintis lova tol, kol jis išmoks išmiegoti visą naktį. Jeigu norite, kad vaikai nuo kūdikystės pratintųsi miegoti vieni, duokite jiems migduką: minkštą žaisliuką, antklodėlę ar savo marškinėlius, kurių kvapas primintų jus.

Nepamirškite ir muzikos bei kvapų. Įpratinkite vaiką prie kokios nors dainos ar melodijos, paleiskite ją kas kartą, kai jį myluojate ar gulite apsikabinę – šitaip mažylis įpras ją tapatinti su jumis ir ramybe. Galite tą muziką palikti per naktį labai tyliai groti vaiko kambaryje, kad pabudęs jis pagalvotų: „Čia mano muzika, aš saugus, galiu miegoti toliau.“

Ką patartumėte tėvams, siekiantiems geresnių ir sveikesnių santykių su savo mažyliu?

Rūpinkitės savimi. Žinau, naujai iškepti tėveliai neturi nei laiko, nei noro stengtis dėl savęs. Ilgainiui apsileidžiame ir emociškai, ir fiziškai, apleidžiame santykius su savo partneriu, neberandame laiko sau ir liekame visiškai išsekę.

Prisiminkite skrydį lėktuvu: per saugumo nurodymus visada sakoma, kad iškilus pavojui ir iškritus deguonies kaukėms pirmiausia privalote pasirūpinti savimi, o tik tada – vaikais. Jei iš pradžių uždėsite kaukes vaikams, nespėsite užsidėti sau, žūsite ir nebegalėsite jais pasirūpinti. Tas pats principas galioja ir auginant vaikus: turite pasirūpinti savimi, kad galėtumėte pasirūpinti jais. Kai kurie tėvai tai pamiršta.

Mes pernelyg jaudinamės dėl aplinkinių žmonių reakcijų. Nerimaujame, kas bus, jei kūdikis lėktuve ims verkti. Būkime šiek tiek savanaudžiai.

Kalbant apie keliavimą su vaikais – ar galėtumėte nurodyti tris dalykus, kuriuos vertėtų apsvarstyti planuojant šeimos atostogas?

Kol vaikas mažas, nekeliaukite ten, kur karšta. Mes su vienų metų kūdikiu bandėme atostogauti Ibizoje, pakliuvome į siaubingą karščio bangą ir labai pasigailėjome. Pirmuosius porą metų rekomenduočiau skristi ten, kur klimatas švelnesnis.

Keliaujant lėktuvu patarčiau pasiimti nešioklę, kad galėtumėte pasivaikščioti su mažyliu po saloną. Be to, nepamirškite įsimesti žaislų ir knygų, kad turėtumėte kuo jį užimti.

Ir trečias dalykas: mes pernelyg jaudinamės dėl aplinkinių žmonių reakcijų. Nerimaujame, kas bus, jei kūdikis lėktuve ims verkti. Būkime šiek tiek savanaudžiai. Taip, kūdikiai verkia, ir aplinkiniams teks su tuo susitaikyti.

Parengta pagal femalefirst.co.uk

EMILIJA FERDMANAITĖ