Ar įsivaizduojate mokyklą be direktoriaus ar direktorės? Mokyklą, kuriai nevadovauja ne dieną, ne dvi, o visada? Būtent taip dirbti rengiasi mokykla Meine (JAV), – nuo kitų metų joje jau nebus direktoriaus.
Vieną vadovą pakeis mokyklos kolektyve mokymo lyderystės gebėjimų įgiję mokyklos bendruomenės nariai. Ar tai įmanoma?
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog mokymo lyderystė natūraliai yra „pasidalintoji“ lyderystė, teigia „The Principal Center“, direktorius, „High-Performance Instructional Leadership Network“ organizatorius ir vadovas, internetinės platformos „Eduleaership“ kūrėjas ir tinklaraštininkas, aktyvus mokyklų lyderių pagalbininkas Justinas Baederis (Justin Baeder).
Tinklaraštyje paskelbtame straipsnyje „A School With No Principal (But Plenty of Leadership)“ jis primena, kad mokyklų vadovai – ne vieninteliai mokykloje lyderiai. Lyderiai gali būti bet kurie mokyklos bendruomenės nariai.
Todėl mokyklos vadovas turi du pasirinkimus:
arba apsimesti, jog tik jis (ji) yra vienintelis(-ė) lyderis(-ė), ir kitus lyderystės išteklius vertinti kaip nesvarbius,
arba investuoti į savo mokyklos galias ir gebėjimus kurti mokymo lyderystės praktiką.
Mokykla Meine pasirinko radikaliai – jai vadovaus mokyklos pedagogų komanda. Tačiau tokia mokykla Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra „pirmoji kregždė“. Šalyje veikia jau beveik 70 mokytojų vadovaujamų mokyklų.
Kai kalbama apie sporto komandos stiprumą, vartojamas terminas „komandos suolelis“. Taip vertinamas komandos pajėgumas ir gebėjimas įveikti sunkumus: kas iš komandos narių galės pakeisti ant suolelio atsisėdusį geriausią žaidėją? Žvaigždės veda komandą į pergales, tačiau ką daryti, jei žvaigždės prisirinko baudų, jei susižeidė? Komanda daug kuo rizikuoja…
Taip verda gyvenimas ir mokykloje, – kas galėtų pakeisti, pavaduoti mokyklos vadovą, kai suserga, kai negali dalyvauti susirinkime, ar dar kas nutinka? Ar galėtų mokykla dirbti neturėdama vadovo ilgą laiką? Tai priklauso nuo to, kaip gerai mokymo lyderystės gebėjimus yra išsiugdžiusi visa mokyklos pedagogų komanda, kiek gerai mokymo lyderystės praktika yra įsišaknijusi visoje mokyklos organizacijoje neatmetant nė vieno mokyklos bendruomenės nario.
Tačiau ar gali mokymo lyderiais būti net ir patys mokiniai? Justinas Baederis neabejoja: taip! Jo manymu, galėtų būti taikoma tokia sistema:
mokiniai, mokyklos pedagogai, mokyklos bendruomenė dalyvauja priimant sprendimus;
mokiniai, mokyklos pedagogai, mokyklos bendruomenė dalyvauja užsibrėžiant tikslus ir kuriant mokyklos kultūrą;
mokiniai ir pedagogai, užuot pasikliovę ugdymo programą rengiančiu departamentu, parenkančiu ugdymo standartus atitinkančią medžiagą, patys bendradarbiaudami rengia ugdymo programai turinį.
Meino valstijoje veikiančioje Atėnų (Athens) mokykloje mokosi apie 120 mokinių, o juos moko 14 mokytojų. Kai dėl prastos sveikatos mokyklą paliko jai vadovavęs direktorius, mokytojai, žinodami apie kitų šalyje veikiančių „mokytojų vadovaujamų“ mokyklų patirtį, nusprendė nelaukti naujo direktoriaus, bet pabandyti vadovauti mokyklai patys. Mokytojai sudarė valdymo komitetą ir, sulaukę mokyklos tarybos pritarimo, parengė vienerių metų bandomąją programą. Po anoniminės mokyklos bendruomenės narių apklausos paaiškėjo, kad už naują vadybos modelį pasisakė šešiolika asmenų, du jam nepritarė. Per ateinančius metus mokykloje bus išbandyta, kaip sekasi vadovauti pasidalytąją mokymo lyderystę pasirinkusių mokytojų kolektyvui.
Pagal parengtą modelį trijų vadovaujančių mokytojų komanda bus atsakinga už drausmę mokykloje, dokumentų tvarkymą, biudžeto reikalus, mokytojų vertinimą, bendravimą ir ryšius su mokinių tėvais bei susirinkimus. Į šią komandą planuojama pritraukti skirtingų ugdymo pakopų mokytojus – pradinio, vidurinio ir specialiojo.
Kiti mokytojai bus suskirstyti į keturis komitetus: valdymo komitetą, kurio nariai atsakys už mokytojų vadovaujamos mokyklos tiriamąją veiklą, komitetų tarpusavio ryšius bei naujos informacijos apie modelį pateikimą mokyklos tarybai. Profesinio tobulinimo komiteto nariai bus atsakingi už praktinių ir internetu rengiamų seminarų organizavimą, personalo profesinį tobulinimą. Mokymo lyderystės komitetas bus atsakingas už informaciją (duomenis), vertinimą ir ugdymo programą. Darbo aplinkos komitetas rūpinsis darbuotojų reikalais, jų gerove bei bendru saugumu mokykloje.
Nacionalinė švietimo asociacija (angl. National Education Association) palankiai vertina mokyklų bandymus taikyti kitokią vadybą mokyklose, nors ne visose pasiekiami patys geriausi darbo rezultatai.
Kiek ir kaip plačiai prigis nauja vadovavimo mokykloms praktika, priklauso nuo to, kaip mokyklų bendruomenėms pavyks išsiugdyti reikiamus pasidalytosios mokymo lyderystės gebėjimus.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą