Ikimokyklinio ugdymo procese daugiausia dėmesio dažnai skiriama informacijai perteikti, nurodymams vykdyti, reikalavimui įsiminti, tačiau neretai pamirštama, kad svarbu ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir išvysti… Akademiniame ugdyme pojūčiams lavinti – gebėjimui klausytis, stebėti, liesti, ragauti, uostyti – skiriama nepakankamai dėmesio.
Vaikas mokosi žaisdamas, stebėdamas, eksperimentuodamas, pamėgdžiodamas… Jutiminė vaiko patirtis nulemia, kaip vaikas suvoks savo kūną. Pojūčiams ugdyti rekomenduojama skirti kuo daugiau dėmesio, nes pripažinta, kad darni jutiminė veikla svarbi protinių gebėjimų vystymuisi. Svarbiausiais išskiriami lytėjimo, pusiausvyros, uoslės, skonio, regos, klausos pojūčiai. Pedagogams, tėvams, norintiems skirti daugiau dėmesio vaikų pojūčiams ugdyti ikimokykliniame amžiuje, pateiksime žaidimų, skirtų regos, klausos, skonio, uoslės lytėjimo suvokimui lavinti ir žaidimų, apimančių visus pojūčius. 1-oje straipsnių ciklo dalyje aprašomi žaidimai ir priemonės, skirti regos (optiniam) suvokimui lavinti.
Vaikas pasaulį pažįsta per pojūčius
Vaikas aplinkinį pasaulį pažįsta per savo pojūčius: ragaudamas, liesdamas, uosdamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas. Pojūčiai (sensorinė sistema) padeda jam suvokti pasaulį. Suvokimas – tai aplinkos, pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas.
Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę: spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą. Pats pojūtis yra sudedamoji suvokimo dalis.
1 schema. Penki pagrindiniai pojūčiai
Vaikas kaupia patirtį ir patiria įvairių sričių pojūčius visų pirma žaisdamas. Kiekvienam jo raidos lygmeniui reikalingos tos priemonės, žaislai, medžiagos, kurios labiausiai tenkina pažinimo poreikius.
R. Štainerio atlikti tyrimai patvirtino jutiminių funkcijų lavinimo reikšmę. Jutiminiai įspūdžiai turi ne tik lemiamos įtakos pojūčių formavimuisi, bet ir lemia viso kūno vystymąsi. Taip yra todėl, kad mažas vaikas žiūri, klausosi, ragauja, mąsto tarsi visu kūnu. Į jutiminius įspūdžius reaguoja ne tik pojūčių organai, bet ir apskritai visas vaiko kūnas yra tarsi didelis jutiminis organas.
Augdamas ir vystydamasis kūnas, visa fizinė struktūra per pojūčius gauna svarbiausius stimulus. Jutiminė patirtis daro įtaką ne tik augančio žmogaus sielai ir dvasiai, bet pirmiausia bendram fiziniam vystymuisi. Vaiko pojūčių pasaulis turi būti rūpestingai stebimas ir puoselėjimas. Mes ne tik ragaujame, bet ir užuodžiame. Kūniški lytėjimo, judėjimo, pusiausvyros pojūčiai žadina giliausius mūsų būties potyrius ir padeda suvokti lytėjimą, judėjimą, pusiausvyrą.
Kaip svarbiausi išskiriami lytėjimo, pusiausvyros, uoslės, skonio, regos, klausos pojūčiai. Visi daugelio vaikų jutimai pasireiškia ir vystosi vienu metu, yra tarpusavyje susiję. Labai svarbu skirti daugiau dėmesio vaikų pojūčiams ugdyti ikimokykliniame amžiuje, todėl pateiksime žaidimų, skirtų regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo suvokimui lavinti ir žaidimų, apimančių visus pojūčius.
2 schema. Jutimų suvokimo (sensorinės) sistemos ir jų įtaka gebėjimams
Kas yra suvokimas ir pojūtis?
Žmogus pažįsta aplinkinį pasaulį per savo pojūčius. Šis aplinkos pažinimas vadinamas suvokimu. Taigi, suvokimas – tai aplinkos, pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas. Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę, pavyzdžiui, spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą… Pats pojūtis yra sudedamoji suvokimo dalis. Pojūtis – tai materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių, atskirų savybių atspindys veikiant mūsų jutiminius organus, todėl pats suvokimas yra grindžiamas pojūčiu ar jų deriniais.
Rega – optinis suvokimas
83 proc. pojūčių žmogaus priimama regos receptoriais, 11 proc. – klausos ir likusieji 6 proc. pojūčių tenka kitoms pojūčių sistemoms. 80 proc. žmonių turi regimąją atmintį. Todėl regai reikia skirti itin daug dėmesio.
Veikla, stimuliuojanti vaiko regėjimą nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių, užtikrina gerą regėjimo vystymąsi. Kūdikiui iki dviejų mėnesių amžiaus reikia rodyti labiau mėgstamų spalvų žaislus ir daiktus: geltonus, oranžinius, žalius. Raudoną spalvą vaikas pradeda pastebėti tik ketvirto mėnesio pabaigoje.
- Iš pradžių lėtai judinkite šiltos spalvos žaislą skersai kūdikio regėjimo lauko, kol šis pastebi ir seka daiktą akimis. Vėliau mėginkite žaislus judinti išilgai mažylio regėjimo lauko. Dar vėliau – ratu ar keisdami judėjimo kryptį. Vienu metu reikėtų rodyti ar kabinti 1–2, bet ne daugiau kaip tris žaislus.
- Keiskite žaislus, jų kabojimo vietą, kai tik kūdikis nustoja jais domėtis. Kartkartėmis kabančius žaislus pajudinkite. Ryškūs judantys muzikiniai žaisliukai, pakabinti virš lovytės ar vystymo stalo, padeda vaikui sutelkti dėmesį. Taip mažylis supažindinamas su formų įvairove.
- Laikydami dviejų mėnesių kūdikį ant rankų ir sukiodami įvairiomis kryptimis, padėsite jam lavinti pusiausvyrą ir išsiugdyti erdvės suvokimą. Panešiokite mažylį iš vieno kambario galo į kitą, laikydami jį nugarėle prispaudę prie savo krūtinės.
- Bendraukite su savo vaiku žiūrėdami jam į akis, darykite įvairias mimikas, leiskite įvairius garsus. Stebėkite, kaip kūdikis reaguoja stebėdamas jūsų veidą.Pradedant trečiuoju gyvenimo mėnesiu, rega tampa svarbiausiu sensoriniu kanalu, kuriuo gaunama informacija apie toliau esančius daiktus.
Rekomenduojami žaidimai ir priemonės regėjimo suvokimui lavinti
- Žaidimas „Prisimink spalvas ir formas“ (pirktinis žaidimas Memory)
- Žaidimas spalvomis
Ant grindų padedami penkių spalvų popieriaus lapai (raudonas, geltonas, žalias, mėlynas, rožinis ar kitokie). Vaikai kartu pavadina spalvas. Vėliau viena spalva (lapas), vaikams nematant, pašalinama ir vaikai turi pasakyti, kokios spalvos trūksta. Sunkesnis variantas: naudojami atspalviai: alyvinis, turkio, šviesiai žalias, tamsiai žalias, samanų ir kt.
- Spalvų pažinimas
Miške renkama įvairi gamtinė medžiaga. Grįžę vaikai surūšiuoja surinktą medžiagą pagal spalvas ir pavadina: akmenys – pilki, lapai – geltoni, raudoni, žievė – ruda, kankorėžiai – rudi ir t. t. Vyresni vaikai gali pavadinti pustonius: šviesiai ruda, tamsiai žalia ir kt.
- Aklojo šuo
Suaugusiajam užrišamos akys. Vaikas vedžioja jį po kambarį, aiškindamas, ką jis mato ir kas yra jo kelyje.
- Kur yra daiktas?
Koks nors daiktas pagal einamą temą (tarkim, mažas moliūgas rudenį) paslepiamas patalpoje arba rate. Prieš tai du ar trys vaikai išsiunčiami už durų. Paslėpti daiktą reikia taip, kad jis matytųsi stovint rate. Vaikai sugrįžta, atsistoja į rato vidurį ir žvalgosi. Pirmasis, pastebėjęs daiktą, atsisėda, neišduodamas, kur daiktas. Likusiems vaikams galima padėti patarimais.
- Atspindys veidrodyje
Priemonės: maždaug 10×10 cm veidrodžiai. Vaikai išeina į lauką ir vaikšto laikydami veidrodį veido lygyje po nosimi, kad galėtų į jį žiūrėti. Aplinka atrodo visiškai kitaip. Ypač tinkamas naudoti vaikštant po medžiais.
- Ko trūksta?
Įvairūs daiktai išdėliojami ant stalo (pagal temą ir vaikų amžių). Vaikams nematant paslepiami vienas ar du daiktai. Vaikai greitai turi pasakyti, ko trūksta.
- Veidrodinis žaidimas
Vienas vaikas yra kito „veidrodis“ ir atkartoja priešais stovinčio vaiko judesius.
- Surikiuok atspalvius
Vaikai pasideda priešais save pagrindinių spalvų korteles. Įvairių atspalvių kortelės guli dėžutėje. Vaikai turi priskirti atspalvius atitinkamai spalvai ir sudėti juos intensyvėjančia tvarka. Ant kitos kortelių pusės gali būti tam tikras skaičiukų kiekis, kad vaikai galėtų pasitikrinti.
- Spalvų maišymas
Sumaišyti kelias spalvas ir pažiūrėti, kokia spalva išeina. Sužinoti, kokias spalvas reikia sumaišyti, norint gauti tam tikrą spalvą.
- Žaidimas „Namų tvarkytoja“
Vienas vaikas išrenkamas ir turi išeiti iš patalpos. Likusieji vaikai padaro ratą. Išrenkamas vaikas – „namų tvarkytoja“, jis pantomima vaizduoja įvairius namų ruošos darbus (skalbimą, džiaustymą, grindų plovimą ir kt.). Visi vaikai daro tuos pačius judesius. Pakviečiamas išėjęs vaikas, jis stoja į rato vidurį ir turi atspėti, kas yra „namų tvarkytoja“. Kai atspėja, žaidimas tęsiamas.
- Eismo žaidimas (spalvų skyrimui)
Vaikai juda po patalpą kaip automobiliai. Jie turi stebėti šviesoforą. Vadovaujantis pakaitomis iškelia spalvotas skareles: raudona – STOP, geltona – DĖMESIO, žalia – LAISVAI VAŽIUOJAM. Variantai: galima padaryti gatves, sankryžas ir ten reguliuoti eismą šviesoforu
- Gyvūnų detektyvai
Paveikslėlius su gyvūnų atvaizdais sukarpyti į mažus gabaliukus, detales tyrinėti per lupą. „Gyvūnas, kurio mes ieškome, atrodo šitaip…“ Vaikas iš mažo gabaliuko bando atspėti, koks tai gyvūnas.
- Perspektyva
Apžiūrinėti daiktus iš įvairios perspektyvos (pavyzdžiui, miške stovint, sėdint, gulint ant nugaros, įlipus į medį, galva žemyn ir t. t.)
- Veidrodinė begalybė
Sustatyti šalia kelis didelius veidrodžius. Gaunamas atsikartojantis vaizdas.
- Pamatyk spalvas
Ratu sustatomos kėdės, atsuktos į rato išorę. Visi susėda nugaromis į rato vidurį. Žaisti galima lauke arba patalpoje. Užduotis – pamatyti kuo daugiau spalvų nesukiojant galvos. Paskui vaikai pasakoja, kur kokias spalvas matė (žalias lapas, mėlynas dangus, raudonas stogas ir kt.)
Sunkesnis variantas: pamatyti kuo daugiau tos pačios spalvos daiktų nepasukant galvos.
- Stok, tūpk, apsisuk
Ranka rodomos įvairios komandos, nevartojant žodžių. Pvz., ateik, čia, eik ten; ranka aukštyn – vaikai atsistoja („dideli“), ranka apačioje – vaikai atsitūpia („maži“), ranka pajudinama – vaikai apsisuka ir t. t.
Sunkesnis variantas: skarelė surišama mazgu, ja vaikams rodomi judesiai: sėstis, stotis, suktis, šokinėti ir t. t.
- Pienių riestainiai
Pienių kotus išilgai padalinti į juosteles ir įmesti į šaltą vandenį, juostelės susiraito. Kuo storesni kotai, tuo ilgiau tai trunka.
- Saulė
Deganti žvakė pastatoma apvalios skaros ar popieriaus lapo viduryje. Šalia dėžutėje sudedamos mažos žvakutės ir krepinio popieriaus juostelės. Vaikai vienas po kito guldo juosteles kaip spindulius ir uždega mažas žvakutes, kurias padeda spindulių gale. Galima žaisti Advento metu, vaikai gali sakyti norus ar palinkėjimus.
- Žvakės siuntimas ratu
Stiklinėje, kriauklėje ar ant padėklo pastatoma deganti žvakutė, kurią vaikai atsargiai siunčia ratu, stengdamiesi, kad liepsnelė kuo mažiau virpėtų.
- Mandala arba ornamentai
Aplinkui sustatomos dėžutės su įvairiais „lobiais“: kriauklytėmis, akmenukais, nugludintais stikliukais ir kt. Vaikai vienas po kito dėlioja daiktus nuo vidurio ant skaros, kurdami bendrą paveikslą.
- Balionai ir skarelės
Reikės: balionų ir permatomų šifono skarelių. Vaikai ima pripūstus balionus ir guldo juos ant grindų. Kai visi balionai suguldyti, vaikai atsargiai užkloja juos šifoninėmis skarelėmis. Stebi, kaip pasikeičia balionų spalvos, ypač kai ant geltono baliono uždedama mėlyna skarelė. Tinka kaip ritminio užsiėmimo užbaigimas.
Sėkmės!
Daiva DOČKIENĖ, logopedė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą