Taip jau atsitinka, kad moteris traukte traukia vyrai, nuo santykių su kuriais jos paskui kenčia. Jaučiasi nemylimos, nuskriaustos, nereikalingos, kenčia įžeidimus, abejoja savo patrauklumu, tačiau vis tiek lieka su partneriu. Paskui pagaliau visgi nutraukia santykius – jeigu supranta visą jų destruktyvumą – bet sekantį kartą vėl pasirenka lygiai tokį patį „neteisingą“ vyrą.
Dažnai dėl tokio pasikartojančio scenarijaus kalta būna mama.
Griežta mama
Ji verčia mergaitę jaustis nesaugiai, neleidžia priimti sprendimų, griežtai kontroliuoja. „Tu maža ir kvaila!“, „Tu nieko nesupranti ir negali spręsti!“, „Tu viską padarysi ne taip“. Būtent taip dažniausiai sako pernelyg griežtos mamos.
Dėl to mergaitė auga nesaugi, o paskui ieško vyro, kuris už ją priimtų sprendimus ir ją valdytų, kaip mama vaikystėje. Šitaip ji gali tapti tirono auka, ir net pati nesupras, kaip tai galėjo atsitikti.
Infantili mama
Pati mama yra nesubrendusi ir negali išauginti dukters savarankišku žmogumi. Jis duoda tokio tipo pamokymus: „Svarbiausia meilė, visa kita susitvarkys, reikia ištverti“. Arba: „Vyras turi siekti moters, visapusiškai aprūpinti ją, prisiimti visą atsakomybę už šeimą“.
Suaugusi mergina, užaugusi su tokia mama, ims painioti meilę su kontrole ir pavydu, atleis vyrams pernelyg didelį atkaklumą ir netgi agresiją, sukeisdama sąvokas. Ir ji taip pat pasiliks infantilia maža mergaite, kuri reikalauja nuolatinės globos.
Nerimaujama, emocinga mama
Atkreipia dėmesį į dukterį tik tada, jeigu ši:
- Nusipelnė to geru elgesiu, puikiais pažymiais ir pergalėmis;
- Išsireikalavo dėmesio įvairiais nemalonumais, blogu elgesiu, užsitarnaudama bausmę ar pamokslus.
Dėl to užaugusiai merginai dabar atrodo, kad meilė – tai visada drama. Jai reikia emocinių sūpuoklių. Kivirčai, susitaikymai, bučiniai, vėl muštynės… Ramūs, harmoningi santykiai jai atrodo nuobodūs, juose nėra meilės, nes nėra ryškių emocijų.
Su nerimastinga mama užaugusi dukra patikės, kad jai reikia nusipelnyti, užsitarnauti vyro dėmesį, o emocinis skausmas jai tolygus aistrai.
Motina – auka
Vienas iš pačių negatyviausių scenarijų. Tokios mamos pačios nepalieka vyro, kuris jas žemina ir netgi muša, suformuodamos tą pačią nuostatą ir dukroms: „Nieko nepadarysi, visi vyrai tokie, o mūsiškis – ne blogesnis už kitus”.
Emocijų gniuždymas, susikoncentravimas į tik vyriškų poreikių tenkinimą pavirsta nesveiku pasiaukojimu. „Paskui savimi pasirūpinsiu, svarbiausia, kad dabar vyrui būtų gerai“. „Vyras yra svarbesnis, o aš ir taip kaip nors išgyvensiu“. Moteris pamiršta savo poreikius ir visiškai pasineria į aukos statusą.
Vieniša motina
Jei mama užsiciklino į asmeninio gyvenimo nesėkmes, tokį patį negatyvų scenarijų ji perduos ir dukrai. Pavyzdžiui, ji aiškina, kad tėvas paliko šeimą, nes yra išdavikas, palaidūnas, niekšas.
Mergaitė pradeda galvoti, kad visi vyrai tokie ir iš tikrųjų pritraukia prie savęs panašius egzempliorius. Dukra iš mamos paprasčiausiai nesužinojo, mama neišmokė, nes pati nežinojo, kas yra pasitikėjimas ir tikras artumas, mergaitė neturėjo prieš akis darnių santykių pavyzdžio.
Ką daryti? Suprasti, kad problemos kyla iš vaikystės. Išanalizuoti savo santykius su mama, palyginti, kaip su ja, kaip klostėsi santykiai su vyrais mamai, o kaip klostosi jums.
Gyventi pagal scenarijų lengviausia, tačiau norint iš jo ištrūkti, nebesirinkti vyrų tironų, plevėsų, pavyduolių, norint nustoti būti auka, reikalinga valia. Negalite pasakyti sau: „Man tiesiog nesiseka su vyrais“. Viskas turi priežastį. O supratus, kodėl taip vyksta, pakeisti gyvenimo scenarijų bus daug lengviau.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/mamos-gadinancios-dukroms-gyvenima/
Palikti komentarą