Šis tekstas publikuotas žurnalo „Artuma“ 2015 m. Nr. 9.
Vakaruose plinta aistros dėl lytinio švietimo. Kanadoje ir Prancūzijoje naujas lytinio švietimo programas visuomenė sutiko daugiatūkstantiniais mitingais. Europos Parlamente atmesta Estrelos rezoliucija, pagal kurią ES šalys turėtų užtikrinti lytinį švietimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartus. Lietuvoje Marija Aušrinė Pavilionienė tyliai užregistravo kone tą patį siūlantį projektą.
Ko piktinasi „pažangūs“ vakariečiai? Juk devyni iš dešimties lietuvių palaiko lytinį švietimą mokyklose. Tą patį sako ir Lietuvos jaunimo atstovai (LiJOT). Politikai manipuliuoja šia statistika, grįsdami ja savo teikiamus projektus. Neklausiama, kokio lytinio švietimo nori visuomenė, koks jis būtų naudingas jaunajai kartai ir kokį jį siūlo pažangieji parlamentarai.
Štai Pavilionienės siūlomas „lytinis švietimas atsižvelgiant į PSO nustatytus standartus“ reiškia, kad vaikai iki ketverių metų turi būti mokomi apie „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną“, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“ ir t. t. Ketverių–šešerių metų vaikai turėtų būti mokomi apie „tos pačios lyties santykius“, „priimti įvairovę“, o šešerių–devynerių metų – susipažinti su brendimo metu vykstančiais pokyčiais, lytiniais santykiais ne vien kaip vaikų pradėjimo, bet ir malonumo šaltiniu bei žiniasklaidos reiškiniu, taip pat kontracepcija, šeimos planavimu ir skirtingais pastojimo būdais. Devynerių–dvylikos metų vaikai turėtų išmanyti kontracepcijos rūšis ir jos naudojimą, nesaugaus sekso riziką, taip pat suvokti ir kaip normą priimti seksualinių orientacijų ir tapatybių įvairovę. Visa tai numato PSO standartai (abejojantys gali rasti juos internete: WHO Standards for Sexuality Education in Europe, 2010 m, p. 37–52). Beveik tą patį siūlė ir kanadiečius supykdžiusi Ontarijo lytinio švietimo programa.
Pasirinkimas aiškus, bet sąvokos sujauktos. Lytinis švietimas yra nepilnamečių informavimas apie „saugų“ nuo ligų ir nėštumų seksą. Logiška, kad toks švietimas skatina išbandyti visas seksualines praktikas, pristato jas kaip tariamai neišvengiamas, atsieja lytinius santykius nuo meilės ir taikosi į kuo jaunesnius vaikus. Alternatyva jam yra lytiškumo ugdymas – privalomas rengimas šeimai, susiejantis lytinius santykius su meile ir kaip idealą iškeliantis susilaikymą iki santuokos. Idealas, žinoma, retai pasiekiamas, tačiau esminis skirtumas akivaizdus – žiūrėti į lytinį gyvenimą atsakingai arba, priešingai, skatinti neatsakingą, tik tariamai „saugų“ seksą. Lytinio švietimo lobistai nutyli šį skirtumą, nes tai leidžia jiems toliau manipuliuoti tariama 90 proc. piliečių parama.
Lietuvoje priimta, nors netaikoma, būtent šeimai rengianti ir atsakomybę ugdanti lytiškumo ugdymo programa. Ją tokios grupės, kaip Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, siekia pakeisti. Šioji viešai piktinasi, kad sprendžiant lytinio švietimo klausimus Lietuvoje leidžiama dalyvauti dvasininkams ir tėvams. Tai esą turėtų spręsti vien pažangūs šios srities ekspertai.
Minėta organizacija yra pasaulinės Planuotos tėvystės organizacijos (PTO) padalinys. Oficialiai asociacija rūpinasi moterų sveikata ir neplanuoto nėštumo prevencija. Bet dauguma jos pajamų gaunama iš kontracepcijos pardavimų ir abortų klinikų, kuriose nustatomos metinės abortų kvotos ir apdovanojami labiausiai jas viršiję padaliniai. Vien JAV ši tariamai pelno nesiekianti organizacija kasmet gauna 500 milijonų dolerių biudžeto paramą.
Tik skatindami aktyvų paauglių lytinį gyvenimą, šio verslo atstovai gali sukurti pačią didžiausią ir net valstybės finansuojamą kontracepcijos ir abortų paklausą. Aiškindami, kad seksas yra „saugus“ ir tereikia naudoti jų pačių parduodamą ir niekada 100 proc. neveikiančią kontracepciją, šio verslo atstovai yra tikri, kad neplanuotų nėštumų bus gerokai daugiau nei susilaikymo atvejų. Tai patvirtina tiek paauglių nėštumų ir lytiškai plintančių ligų skaičių skirtumai lytiškumą ugdančiose ir lytiškai šviečiančiose šalyse, tiek ir buvusių abortų klinikų savininkų, pavyzdžiui, Carol Everett, prisipažinimai.
Neseniai JAV sukrėtė skandalas, kai už gyvybės apsaugą kovojanti organizacija sėkmingai apsimetė nužudytų kūdikių organų pirkėja ir paskelbė daugiau nei dešimt slaptų įrašų, iš kurių matyti, kad PTO ne tik parduoda kūdikių kūno dalis ir derasi dėl didžiausių jų kainų, bet ir specialiai siekia kuo vėlesnių abortų (kai audiniai būna labiau išsivystę) ir masiškai atlieka uždraustas dalinio gimimo aborto procedūras, kai vaikas beveik ištraukiamas iš gimdos ir jam išsiurbiamos smegenys, taip išsaugant sveikus audinius. JAV Senate pritrūko kelių balsų, kad būtų nutrauktas PTO finansavimas ir pradėtas jos veiklos tyrimas, tačiau to jau ėmėsi atskiros valstijos. Visa tai paveiks JAV visuomenės požiūrį į PTO veiklą ir pačius abortus.
O Lietuvoje mažai kam žinoma organizacija tebėra šventa karvė ir tyliai, bet užtikrintai graužiasi po moksleivių lytiškumo ugdymo pamatais.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą