Ugdyti vaiko kalbinius įgūdžius specialistai rekomenduoja nuo pat kūdikio gugavimų pradžios, nes tai – kalbos atsiradimo pagrindas. Pastebima, kad darželiuose vis daugėja vaikų, turinčių kalbos sutrikimų.
Tėvai, sulaukę šeimos pagausėjimo, paprastai tikisi, kad jų vaikas nuo pat pirmųjų akimirkų augs sveikas, apgaubtas artimųjų šiluma ir meile. Tačiau spartėjančio gyvenimo tempo, technologijų raidoje tėvai ne visada savo atžalai skiria pakankamai laiko. Pastebima, kad darželiuose daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. Vieni iš dažnai pasitaikančių – kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimai, kurie, per vėlai pastebėti, gali būti sunkiai ištaisomi.
Klaidinga manyti, kad vaiko kalbos vystymasis prasideda tada, kai vaiko lūpose pasigirsta pirmasis žodis. Specialistai teigia, kalbėjimo raida prasideda gerokai anksčiau nei vaikas ištaria pirmuosius suprantamus žodžius. Visi garsai, kuriuos kūdikis „ištaria“, sudaro kalbos atsiradimo pagrindą, todėl užsiimti vaiko ugdymu rekomenduojama dar ankstyvoje kūdikystėje.
Vaikų kalbos raida atpažįstama etapais. Iki trejų metų vaikų kalbos raida yra suskirstyta į keletą etapų, nes kalba plėtojasi nuosekliai, neperšokdama nė vieno kalbos raidos etapo. Priklausomai nuo kalbinės aplinkos ir vaiko gebėjimų, kiekvienas amžiaus tarpsnis gali trukti trumpiau ar ilgiau.
Apie 4-6 mėn. kūdikiai pradeda guguoti, čiauškėti. Skleidžiami įvairūs garsai. Apie 6-10 mėn. kūdikiai mokosi suprasti kalbą. Pažindami vis daugiau juos supančių daiktų ir girdėdami jų pavadinimus, sieja daiktus su žodžiais. Nuo 7 mėnesio vaikai pradeda mėgdžioti motinos tariamus žodžius. Apie 10-12 mėn. vaikas pereina nuo čiauškėjimo prie pirmųjų prasmingai tariamų garsų. 12-18 mėn. vaikai taria pavienius skiemenis. 18-24 mėn. vaikas geba ištarti dviskiemenį žodį, kai skiemenys skirtingi. 2-3 m. vaikai geba tiksliau ištarti triskiemenius žodžius, vartoja trijų žodžių sakinius, pradeda gramatiniais ryšiais sieti žodžius. 3-3,5 metų vaikai vartoja daug gimtosios kalbos gramatinių kategorijų. Vis labiau domisi kalbos garsais, garsažodžių sudėtimi.
Logopedė Nijolė Marcišauskienė tėvams, pastebėjusiems vaiko kalbos sutrikimus, pataria nedelsiant kreiptis į specialistus.
„Dažnai tėvai kartoja tą pačią klaidą, manydami, kad sulėtėjusi kalbos raida vaikui augant susitvarkys savaime. Nepastebėti ar uždelsti kalbos sutrikimai laikui bėgant sunkiau ištaisomi. Netobulinant kalbos, vaikas gali kalbėti kalba, visiškai neatitinkančia jo amžiaus“, – teigė N. Marcišauskienė.
Vaiko kalbos ugdymas prasideda nuo tėvų. Specialistų teigimu, kiekvienas tėvų atliekamas veiksmas turi būti lydimas taisyklingais žodžiais. Tėvai turi aiškinti, žaidimo forma ugdyti savo vaiką. Itin svarbu palaikyti akių kontaktą ir nuolat atkreipti vaiko dėmesį į aplinką, kreiptis į jį ir įtraukti į bendrą veiklą. Svarbu sudaryti sąlygas pažinti aplinką: liesti, uostyti, ragauti, imti, žaisti, lavinti pojūčius ir girdėti aiškią kalbą.
Tėvai žaidimams su vaiku pagyvinti gali naudoti įvairias intonacijas, gestus, veido išraiškas. Logopedai pataria įtraukti žaidimus su savo atžala kasdieninės rutinos metu, t. y. maitinant, keičiant sauskelnes ir kt. Tėvai neturėtų užmiršti, kad žaidimas yra pagrindinė sąveikos su vaiku forma. Svarbu sužadinti vaiko smalsumą, vaizduotę, skatinti klausinėti ir kalbėti. Kantriai ir maloniai atsakyti į visus vaiko keliamus klausimus nepamirštant padrąsinti ir pagirti. Įgiję naujų žinių, vaikai aktyviau domisi pasauliu, daugiau smalsauja, klausinėja, susidaro teigiamą požiūrį į jį, įgyja elementariųų darbinių įgūdžių, vaizdus sieja su žodžiais.
Kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, todėl niekas geriau nepažįsta savo vaikų, kaip jų tėvai. Tikslingas, nuoseklus tėvų ir specialistų bendradarbiavimas formuoja vaikų vertybinį pasaulį, plėtoja kalbines galias, skatina teigiamas nuostatas tolesniam mokymuisi ir ugdymuisi mokykloje.
Logopedė Zita GRINVALDIENĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą