Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie nesaikingą alkoholio vartojimą ir neretai skaudžias to pasekmes. Pilasi siūlymai, kokių naujų apribojimų reikėtų įvesti, kad gyventojai rečiau prie lūpų glaustų stiklelį ar taurę svaiginančio gėrimo. Tačiau pamirštama, kad vertybės ir įpročiai formuojasi dar mokykliniame amžiuje, tad, prisimenant liaudies išmintį – medį reikia lenkti, kol jaunas. Šioje srityje pasiūlymų kol kas nesigirdi.
Siekia pritapti
Nors mūsų šalies įstatymai vartoti alkoholį leidžia nuo 18 metų, realybė dažnai esti kitokia. Prieš keletą metų Jaunimo reikalų departamento vykdytos apklausos duomenimis, kas ketvirtas 14-18 metų amžiaus jaunuolis vartoja alkoholinius gėrimus 2-4 kartus per savaitę.
Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, vartoti alkoholį vaikai ir paaugliai pradeda norėdami pademonstruoti savo savarankiškumą, priklausymą suaugusiųjų pasauliui bei dėl bendraamžių spaudimo. „Žinodami priežastis, gana lengvai galime atsakyti, ką reikia daryti. Paauglys jaučiasi laimingas ir savarankiškas, kai jis vertinamas šeimoje. Tuomet jam nereikia keistais būdais ieškoti pripažinimo kitose grupėse“, – teigia G. Navaitis.
Trūksta sisteminio požiūrio
Pasak psichologo, svarbus vaidmuo tenka ir ugdymo įstaigoms. Čia turėtų būti formuojama prestižo, vyriškumo ir moteriškumo samprata, ryžtingai užkertamas kelias nepriimtiniems savęs įtvirtinimo būdams. Mokykla vaikui turėtų siūlyti ne tik pamokas ir žinių įgijimą, bet ir turtingesnį emocinį gyvenimą, organizuodama įvairius kursus ar būrelius. Specialistas apgailestauja, kad kol kas problemas bandoma spręsti atsietas vienas nuo kitų, dažnai pamirštant pagrindinį klausimą – kokią asmenybę norima išugdyti.
„Mūsų mokykla ir visuomenė orientuota į XIX a. tikslus – siekia išugdyti žmogų, kuris sugebės konkuruoti kovodamas dėl išteklių. Tačiau mes gyvename jau XXIa., kur švietimo sistemos siekis turėtų būtų išauginti laimingą žmogų. Laimingas žmogus negirtauja. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė. Deja, kol kas toks tikslas nėra nei suformuluotas, nei numatyti žingsniai kaip iki šio tikslo artėti. Tad daugelis priemonių yra fragmentiškos: vieną dieną pakalbame apie alkoholizmą, kitą – apie narkotikus, trečią – apie patyčias ar apie švarą. Bet visa tai netampa bendro tikslo dalimi, todėl ir nėra apčiuopiamų rezultatų“, – pastebi G. Navaitis.
Draudimai rezultatų neduoda
Specialistui antrina neseniai kadenciją baigusi Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė. Jos teigimu, nors alkoholio prevencijai yra skiriamas nemažas dėmesys, rezultatai – kuklūs. „Mokyklose, kur alkoholio problemos yra gilios, tam skiriama labai daug dėmesio – mokytojai apie tai kalba daug ir išsamiai. Tačiau efektas priklauso nuo paties mokytojo – ar jis randa bendrą kalbą su mokiniais bei kaip su jais bendrauja. Dauguma mokytojų dažniau pamokslauja apie žalą, viskas grindžiama draudimais, kurie visiškai neatbaido nuo alkoholio vartojimo. Tokie draudimai, kaip alkoholio nepardavinėjimas rugsėjo 1-ąją dažnai turi netgi atvirkštinį efektą – mokiniai iš vakaro užsiperka alkoholio daugiau, negu jiems reikia – „kad nepritrūktų“. Mano manymu, šią problemą galima spręsti tik švietimu bei teigiamu suaugusiųjų pavyzdžiu“, – sako moksleivė.
Draudimų efektyvumo trūkumą pastebi ir psichologas G. Navaitis. „Draudimai didelės sėkmės iki šiol neturėjo, nors mūsų visuomenėje, ignoruojant patirtį ir realybę, kažkodėl tikimasi, kad jie veiks. Daug efektyviau būtų kurti laisvalaikio leidimo be alkoholio tradicijas jaunimo tarpe. Žmogus iki pilnametystės išmokęs smagiai ir prasmingai leisti laiką be alkoholio, tą geba daryti ir užaugęs. Tokiam žmogui draudimai jau nebereikalingi“, – teigia G. Navaitis.
Testuojama nauja programa
Siekiant suteikti mokytojams įrankių mažinti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių 2015 m. pavasarį Lietuvoje pradėta vykdyti alkoholio prevencijos programa „Kalbėkimės“. Šiuolaikinių didaktikų centro (ŠDC) įgyvendinamos programos tikslas – padėti pedagogams ugdyti mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas alkoholio prevencijos srityje: ugdyti mokinių gebėjimą suprasti žalingą alkoholio poveikį, mokytis kritiškai apsvarstyti savo veiksmus ir pasirinkimus, suprasti jų pasekmes, atsisakyti alkoholio ir rinktis sveiką gyvenimo būdą ir turiningą laisvalaikį. Seminarų metu pedagogai mokėsi vesti ugdymo užsiėmimus 11-18 metų vaikams ir jaunuoliams.
„Šios programos stiprybė ir sėkmė yra tai, jog mes mokome mokinius priimti sprendimus ir įsitikinti, kas yra gerai, o kas yra blogai. Mūsų nuomone, tik liepiant ir draudžiant norimas rezultatas negali būti pasiektas. Tik atvirai įvardindami problemą, kalbėdamiesi ir diskutuodami galime atrasti jos sprendimo būdus“, – programos esmę pristato ŠDC direktorė Daiva Penkauskienė.
Nors Lietuvoje šią programą vykdyti pradėta tik pernai, kitose valstybėse analogiškos programos jau yra įsitvirtinusios mokinių ugdymo planuose bei duoda teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, Švedijoje tokią pačią programą vykdo daugiau nei trys ketvirtadaliai visų šalies mokytojų, dirbančių su 25 tūkst. mokinių. Rezultatai kalba patys už save – jaunimo alkoholio vartojimas Švedijoje per 2004-2012 m. laikotarpį krito 20 proc.
Turi įsitraukti ir tėvai, ir artimiausia bendruomenė
Tačiau, pasak D. Penkauskienės, tiek dabartinė ŠDC vykdoma programa, tiek analogiško turinio užsiėmimai neturės prasmės, kol į alkoholio prevenciją neįsitrauks visa artimiausia vaiko aplinka. „Jeigu vaikas, kuriam mokykloje pasakojo apie alkoholio žalą bei mokė ištarti alkoholiui „ne“, grįžęs namo ras girtaujančius tėvus, jį sups alkoholį toleruojanti ir jo vartojimą skatinanti aplinka, visas darbas nueis veltui. Todėl į šias programas svarbu įtraukti ir artimuosius, ir artimoje aplinkoje veikiančius specialistus, organizacijas, tiesiogiai atsakingas už prevencinį darbą. Labai svarbus ir vaikui autoritetą turinčių asmenų vaidmuo – jų žodis apie alkoholio vartojimo rizikas bei pasekmes greičiausiai pasiekia vaiką ir daro poveikį. Labai svarbi ir bendraamžių parama – juk dažniausiai moksleiviai pradeda gerti alkoholį dėl bendraamžių spaudimo. Todėl moksleivio parama moksleiviui itin reikšminga“, – aiškina D. Penkauskienė.
Neformaliojo ugdymo programos „Kalbėkimės“ seminaruose 2015-aisias dalyvavo ir metodą praktiškai išmėgino daugiau nei trys šimtai Lietuvos pedagogų bei su vaikais dirbančių specialistų. Programos veiklos buvo išbandytos su beveik 7000 moksleivių. Pasak ŠDC direktorės, nors dalyvių atsiliepimai džiugina, ir yra daug norinčių prisijungti prie programos, ar ji bus tęsiama ir šiais metais, priklausys nuo skirto finansavimo.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą