„Šimtą kartų tau jau sakiau“, „Kiek galima kartoti“, „Per vieną ausį įeina, per kitą išeina“… Kokios įprastos frazės… Mamos ir tėčiai visiškai nenutuokia, kad mažylis jų neignoruoja, mažylis paprasčiausiai negirdi ir nesuvokia, kas jam sakoma. Tėvai dažniausiai viską kartoja automatiškai, tačiau pastovus ir nesiliaujantis kartojimas paverčia jų kalbas beprasmiškų frazių kratiniu.
Ką daryti, kad vaikas išgirstų?
Būtinas regimasis kontaktas. Prieš kažką pasakydami, pasistenkite pagauti vaiko žvilgsnį, kad atkreiptumėte jo dėmesį į save. Galite taip ir pasakyti: „Dukrele, pažvelk į mane“, „Sūneli, aš noriu tau kai ką pasakyti“.
Visada kreipkitės vardu. „Kristina, norėčiau tavęs paprašyti“, „Mantuk, prašau, išklausyk mane“.
Trumpai ir lakoniškai išdėstykite savo reikalavimus. Paaiškinkite vaikui, ko iš jo norite. Tačiau kuo ilgiau aiškinsite, tuo didesnė tikimybė, kad mažasis jūsų nesupras. Ilgi postringavimai sukelia vaikui įtarimą, kad jūs ir pats nelabai žinote, ko norite.
Būkite konkretūs. Nevartokite frazių su dviguba prasme, nemanykite, kad vaikas pajėgus skaityti tarp eilučių ar atspėti užslėptas mintis. Jeigu pasakysite mažyliui su akmeniu „Mesk!“, jis gali suprasti ta kaip leidimą mesti į kitą vaiką. Suaugusieji supranta žodžio „mesk“ niuansus, o vaikas – ne.
Paaiškinkite suprantamai. Kuo jaunesnis mažylis, tuo paprastesni turi būti nurodymai. Nepamirškite vaiko išsivystymo lygio. Stebėkite, kaip tarpusavyje bendrauja „jaunimas“ ir vėliau tais stebėjimais pasinaudokite. Jeigu mažasis žvelgia į jus be susidomėjimo, galbūt jis liovėsi jus suprasti. Išsakę prašymą, paprašykite, kad vaikas jį pakartotų. Jeigu atsisakys, reiškia, prašumas buvo pernelyg ilgas ar sudėtingas.
Sugalvokite įdomų užsiėmimą. Apibūdinkite teigiamą, pozityvią jūsų prašymo ar nurodymo pusę: „Pavalgyk, kad galėtum pažaisti kieme“.
Jokių neiginių, vien tik teiginiai. „Tyliau kalbėk“ vietoje „Nerėkauk“, „Vaikščiok ramiau“ vietoje „Nelakstyk“.
Visada paaiškinkite draudimo priežastį. „Pabūk šalia manęs. Aš bijau, kad nepasimestum, juk taip tave myliu“.
Esant reikalui kelis kartus pakartokite nurodymą. Jeigu nesuprato, nepykite, nenirškite, pakartokite dar sykį, tik lėčiau. Kreipkitės tiesiai į mažylį ir venkite nuvalkiotų frazių. Bėgant laikui, kartoti teks rečiau, juk mažylis auga ir vystosi.
Iš anksto paruoškite. Įspėkite, kad reikės kažką padaryti: „Dar porą sykių nučiuožk nuo kalniuko ir eisime namo“.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą