Jonas, atrodo, gyveno visai padoriai. Kiekvieną rytą ėjo į mėgstamą darbą, kopė karjeros laiptais, vakarus leido su draugais, kartais nuvažiuodavo aplankyti tėvų, kartais į pasimatymą pakviesdavo kokią merginą. Galite pagalvoti, kad Jonas visai gerai jautėsi – taip ir buvo, kol jis nesusipažino su Marija. Jis įsimylėjo. Jie pradėjo draugauti ir apsigyveno kartu.
Pradėjusi kartu gyventi ir susidūrusi su buitinėmis smulkmenomis, pora karts nuo karto susipykdavo ir staiga Jonas patyrė kažką, ko jau seniai nebuvo patyręs. Nuo to laiko per kiekvieną konfliktą jis sustingdavo ir nesugebėdavo išeiti iš šios būsenos. Jonas galvojo, kad konfliktus spręsti moka, tačiau šie buvo kažkokie kitokie. Juose jis, atrodo, paskęsdavo ir prarasdavo save, kartais net neatsimindavo, ar ką nors sakė būdamas toje būsenoje. Tai stipriai veikė jo draugę, nes ji nežinojo, ką daryti tokiose situacijose.
Jono pavyzdys labai tinkamas apibūdinti polyvaginę teoriją (polyvagal theory). Jos pradininkas Stephen Porges teigia, kad mūsų smegenys turi tris filogenetines sritis. Jos skirstomos pagal tai, kaip seniai susiformavo.
Jauniausios smegenys yra smegenų žievė, norint, kad jos gerai funkcionuotų, reikalingas saugumas. Tokiomis sąlygomis mes gebame bendrauti, palaikyti akių kontaktą ir malonų balso toną; pasaulis atrodo saugus, o kiti žmonės – draugiški.
Kai tik stebėjimo lauke atsiranda pavojaus tikimybė, įsijungia senesnės smegenys, vadinamos žinduolių smegenimis (čia įeina limbinė sistema), kurios atsakingos už bėk arba kovok reakcijas. Adrenalinas plūsteli į kraują, širdis daužosi, raumenys įsitempia, vyzdžiai išsiplečia ir tada smegenys ima spręsti: kovoti ar bėgti?
Na, o pačios seniausios, roplių smegenys (šioms priklauso pailgosios smegenys, atsakingos už automatinius organizmo procesus, t.y., kvėpavimas, virškinimas, širdies veikla) aktyvuojasi tada, kai iš pavojingos situacijos pabėgti neįmanoma. Tokiu atveju žmogus sustingsta (ropliai irgi, todėl ši smegenų dalis ir vadinama roplių smegenimis).
Jonas konfliktinėse situacijose su Marija pasijaučia neturįs jokių šansų pabėgti, todėl ir sustingsta, tuo metu įsijungia roplių smegenys. Panagrinėjus Jono gyvenimo istoriją, paaiškėja, kad jis užaugo konfliktuojančioje šeimoje, kur tėvai pykdavosi beveik kiekvieną dieną ir negalėdamas nieko padaryti Jonas užsidarydavo savo kambaryje ir tiesiog sustingdavo ir lyg pasišalindavo iš situacijos.
Jis negalėjo pabėgti iš namų, negalėjo sustabdyti konfliktų, tad jo smegenys pasirinko sustingimą kaip reakciją į konfliktą. Jonas pats to negalėjo niekaip susieti su dabartinėmis situacijomis namuose su Marija. Tačiau Jonas toks ne vienas – dauguma žmonių nesupranta, kodėl jie įvairiose gyvenimiškose situacijose reaguoja vienaip ar kitaip.
Pykdamasis su Marija Jonas tiesiog vėl išgyvendavo savo vaikystės istoriją ir sustingdavo, nes nežinodavo, kaip išbūti su tais jausmais.
Polyvaginės teorijos kūrėjai turi kelias rekomendacijas, ką galima praktikuoti, kad su tokiomis sustingimo reakcijomis žmonės susidurtų vis rečiau ir greičiau iš jų išeitų.
1. Pradžioje reikėtų įsitikinti, kad gyvenime ir situacijoje, kurioje esate, jaučiatės saugus. Tik saugi aplinka gali padėti sušvelninti šias būsenas. Tad žmonės, su kuriais bendraujate, vieta, kurioje dirbate ar gyvenate, turėtų būti saugios. Jei taip nėra, paieškokite kitų vietų ar bendraukite su kitais žmonėmis. Jei tą sunku ar neįmanoma įgyvendinti, pasitarkite su terapeutu.
2. Lėtai kvėpuokite. Lėtas kvėpavimas ir dvigubai ilgesnis iškvėpimas aktyvuoja nervą klajoklį, kuris atsakingas už mūsų vidinių pojūčių nuraminimą. Kvėpuodami lėčiau ir iškvėpdami ilgiau patys sau padedate jaustis ramiau: kūnas atsipalaiduoja, o mintys nurimsta.
3. Daugiau šypsokitės, palaikykite akių kontaktą (su saugiais žmonėmis) ir dainuokite. Dainavimas, ypatingai ritmiškas, o jei įmanoma, ir kartu su visa grupe, padeda sukurti artumo ir saugumo jausmą. Žmogus išmoksta naujai reaguoti į kitus, pasijaučia priimtas ir dėl to saugesnis.
4. Praleiskite daugiau laiko su žmonėmis, kuriuos mylite. Socialinis ryšys padeda pasijusti dar saugiau.
5. Sustingimo būsena nesitęsia nuolat, tačiau jei ji dažnai kartojasi, gali padėti ir masažas. Savo kūno pajautimas, kai jį liečia kitas žmogus, ypatingai nesaugioje aplinkoje, suaugusiems sukelia labai skirtingų jausmų. Tokiu atveju masažo meistrą rinkitės pagal tai, koks jautrus, empatiškas jis yra, o ne pagal jo diplomus.
6. Šokis, teatras, joga ir kovos menai – kiekvienas iš jų padeda atrasti ryšį su savo kūnu ir labiau jį pajusti.
Jei visi šie patarimai atrodo gąsdinantys ir nežinote nuo ko pradėti, pabandykite dabar pat, skaitydami šį tekstą, atkreipti dėmesį į savo kūno vidų: kokie pojūčiai kyla, ką jaučiate pilve, krūtinėje, nugaroje? Kokius jausmus tai sukelia? Ar iš viso sukelia?
Pradėkite nuo savo kūno pojūčių pajautimo, pereikite prie kvėpavimo, o tada jau galėsite pasirinkti, kur toliau eiti. Praeities traumų gydymas užtrunka, o kartais pačiam tuo sėkmingai užsiimti gali ir nepavykti. Jei Jums atrodo, kad padarėte viską ir nebežinote, ko daugiau griebtis, kad situacija pagerėtų, kreipkitės į psichoterapeutą ir kartu su juo ieškokite kelio į priekį.
O Jonas, supratęs, kad konfliktuose su Marija reaguoja kaip vaikystėje, pradėjo atidžiau stebėti kitas savo reakcijas. Jas atradęs ir pasidalinęs su mylimąja, vėliau nusprendė užsirašyti į kovos menus, kad galėtų greičiau išmokti pajudėti iš sustingimo.
Dainius Jakučionis | pauze.lt
Gydytojas psichoterapeutas, lektorius
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu
Palikti komentarą