Šiuolaikinė šeimos psichologija išskiria keletą pereinamųjų etapų, susijusių su vidine šeimos santykių dinamika. Šie etapai gali būti daugiau ar mažiau skausmingi: tai priklauso nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninių savybių.
Kokios yra pagrindinės tarpusavio santykių krizės priežastys?
1. Adaptacija po santuokos (iki 3 metų).
2. Vaiko gimimas (1 metus).
3. Socialinio statuso pasikeitimas / materialinės padėties pasikeitimas / profesinis vieno iš sutuoktinių tobulėjimas.
4. Vaikų branda ir išėjimas iš namų.
5. Bendro gyvenimo įvertinimas, pasiruošimas senatvei.
Pirmoji krizė – pati konfliktiškiausia. Pirmaisiais metais po vedybų pora bando suderinti bendro buvimo sąlygas, savo reikalavimus ir įpročius.
Jie geriau vienas kitą pažįsta bei pritaiko vaidmenis „vyras“ – „žmona“. Jie kartu planuoja šeimos biudžetą.
Visa tai yra didžiulis krūvis, kuriam partneriai nebūna deramai pasiruošę, kadangi visko numatyti iš anksto neįmanoma.
Baigiantis tretiesiems bendro gyvenimo metams adaptacija turėtų pasibaigti.
1. Jūs patenkinti esamu gyvenimu.
2. Noras išsaugoti partnerį padidėjo.
3. Jūs norite turėti vaikų.
Jeigu visiems šiems punktams galite pritarti, vadinasi, pirmasis etapas įveiktas sėkmingai ir jaudintis dėl krizės nėra pagrindo.
Antroji krizė paprastai kyla gimus vaikui.
Pokyčiai, susiję su trečio žmogaus atsiradimu (net jeigu jis labai lauktas), sukelia jausmą, kad situacija sunkiai kontroliuojamą arba visai nekontroliuojama.
Pora įgyja dar po vieną vaidmenį – motinos ir tėvo.
Šie vaidmenys reikalauja daug valios, jėgų, pastangų ir noro padėti kitam. Įprastas gyvenimo ritmas sutrikdytas, viskas pakito: emocijos, intymus gyvenimas, laiko sąnaudos, materialinė padėtis, laisvalaikis.
Trečia krizė – kai pasikeičia vieno iš sutuoktinių socialinis statusas.
Tai gali sukelti tarpusavio konkurenciją, pasipriešinimą, kito partnerio pasyvumą.
Krizės požymiai
1. Pasitikėjimo praradimas.
2. Seksualinis šaltumas partnerio atžvilgiu.
3. Vilties sulaukti atsako praradimas.
4. Atsakomybės už tai, kad būtų atkurti artimi santykiai, atmetimas.
5. Abejonės, ar verta išsaugoti santykius.
Pagrindinė vyro ir moters artumo praradimo priežastis yra jų interesų konfliktas.
Vidinis nepasitenkinimas, pasireiškiantis kito žmogaus ydų vardijimu, yra aklavietė santykiuose. Noras kitą padaryti atpirkimo ožiu virsta patogiu būdu kontroliuoti situaciją.
Psichologinės agresijos – atviros ar „užgrimuotos“ – priežastys didina ir tarpusavio konkurenciją ir poros abipusį nepasitenkinimą.
Ar įmanoma, patekus į krizę, išsaugoti santykius? Su viena sąlyga: jeigu pora atvirai aptarė abipuses pretenzijas ir abu yra pasirengę jas spręsti darydami nuolaidų.
Palikti komentarą