Daugelis tėvelių, auginančių mokyklinio amžiaus vaikų, net nesusimąstydami, kokią naudą tai teikia, aktyviai dalyvauja vaiko mokykliniame gyvenime, sąžiningai lankosi susirinkimuose, o vakarais palinksta link knygų, padėdami atžaloms ruošti namų darbus.
Pasirodo, ne viskas, kas atrodo būtina, yra naudinga jūsų vaikui, skelbia Theatlantic.com. Sociologijos profesoriai Keith Robinson ir Angel L. Harris peržiūrėjo kelių dešimtmečių longitudinius tyrimus, nagrinėdami įvairius tėvų dalyvavimo vaikų akademinėje veikloje aspektus.
Siekdami išsiaiškinti, ar labiau įsitraukusių tėvų vaikai geriau mokosi, mokslininkai stebėjo, kaip keitėsi mokinių skaitymo ir matematikos testų įvertinimai.
Tai, ko daryti nereikėtų
Rezultatai nustebino, nes aktyvesnių tėvelių vaikai retai kada mokėsi geriau, o kartais toks tėvų elgesys net turėjo priešingų rezultatų.
Jei jūsų vaikai jau mokosi vidurinėje mokykloje, o jūs vis dar padedate jiems atlikti namų darbus, nemanykite, kad elgiatės teisingai. Pasirodo, toks elgesys gali lemti prastesnius pažymius. Profesoriai mano, kad tai gali lemti faktas, jog daugelis tėvų būna seniai pamiršę, o gal ir niekad tinkamai neišmokę to, ką vaikai mokosi mokykloje.
Naudos, remiantis tyrimu, neduoda ir dažni apsilankymai mokykloje, bausmės už prastus pažymius ar itin griežtos taisyklės, kaip ir kada vaikas privalo ruošti namų darbus.
Mokslininkai pastebėjo, kad tokie tėvai tik padidina vaiko nerimą bei sumažina norą lankyti mokyklą ir aktyviai dalyvauti jos veikloje.
Prasmingos tėvų pastangos
Tyrimo autoriai teigia, kad tam tikri dalykai gali pagerinti vaiko mokymosi rezultatus ir sužadinti norą aktyviai dalyvauti mokymosi procese.
Anot jų, tėvai turėtų dažniau garsiai skaityti vaikams knygas, kol jie yra maži. Auginantiems paauglius, siūloma kalbėtis apie ateities planus ir studijas.
Didelę įtaką turi ir tai, kokioje šeimoje vaikas auga ir su kokiais žmonėmis bendrauja. Pokalbiai apie tai, koks svarbus yra mokslas, tikrai ne visuomet padeda, jei patys tėvai dirba prasta apmokamą nekvalifikuotą darbą. Kitaip tariant, jei mama ir tėtis dirba, pavyzdžiui, gydytoju ar teisininku, tikimybė, kad vaikas suvoks išsilavinimo reikšmę ir svarbą, yra kur kas didesnė.
Taigi kur kas svarbiau vaikams rodyti pavyzdį, išreikšti savo poziciją mokymosi ir pasiekimų klausimu, tačiau tuomet leisti vaikams patiems siekti gerų rezultatų, pernelyg stipriai ir griežtai jų nekontroliuojant.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą