Visi žinome, kad sveikatai palankesni kiaušiniai yra laisvėje, ant kraiko ir ekologiškai augintų vištų. Visgi ant vaikų stalo mokyklose ir darželiuose jų nėra. Kas tai lemia? „Sveikatai palankus“ nustatė, kad ekologiški kiaušiniai daugiau nei 70 proc. brangesni, lyginant su narvuose augintų vištų kiaušiniais.
„Ekologiški kiaušiniai – palanku gamtai, palanku ir žmogui, tačiau kainos santykis tikrai nėra palankus mūsų piniginei. Be to, kad ir įpirktume tokius kiaušinius, jų pasirinkimas prekybos vietose labai menkas. Jei mažesnė parduotuvė, tai apskritai parduodama tik numeriu 3 pažymėti kiaušiniai, t. y. narvuose augintų vištų kiaušiniai.
Tačiau džiugu, kad atsiranda prekybos centrų, kurie savo lentynose pasiryžę pakeisti ir net visiškai atsisakyti narvuose augintų vištų kiaušinių pardavimo ir net savo maisto produktų tiekėjus įpareigoja į gaminius narvuose augintų vištų kiaušinius keisti į ant kraiko, laisvėje ar ekologiškai augintų vištų kiaušinius.
Norint, kad ekologiški kiaušiniai dažniau atsidurtų ant mūsų stalo, turi atsirasti masinis jų auginimas, kas lemtų geresnę kainą ir didesnį pasirinkimą. Žvelgiant iš esmės, tai turbūt tik svajonės. Kaip matome, daug metų mokyklose ir darželiuose vaikams rekomenduojama duoti ekologiškus kiaušinius, bet dar neteko matyti tokių vaikų maitinime”, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.
„Sveikatai palankus“ įvertino skirtingai augintų vištų kiaušinių kainų skirtumus. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad ekologiški kiaušiniai daugiau nei 70 proc brangesni., lyginant su narvuose augintų vištų kiaušiniais. Laisvėje ir ant kraiko augintų vištų kiaušinių kaina skiriasi nuo narvuose augintų vištų kiaušinių apie 50 proc.
Kalbinant ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertą, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovą Tomą Demikį ieškomas atsakymas į klausimą: jei vaikams galėtume pirkti brangesnius ekologiškus kiaušinius, ar jie tikrai daug geresni nei įprastiniai?
Kas lemia aukštą ekologiškų kiaušinių kainą?
Kadangi dedeklių vištų auginimo metu ribojamas paukščių skaičius, tai trukdo pasiekti masinę gamybą, o nemasinei gamybai nėra lengva pasiūlyti gero kainos ir kokybės santykio. Vištų dedeklių laisvai galima įsigyti iš ekologinių ūkių arba iš anksto gavus ŽŪM leidimą. 2016 m. sertifikuota 24 augintojai (7119 vištų). Ekologiškų kiaušinių deklaruotas skaičius – 1 199 794 vnt. Veterinarinį numerį turėjo ir į rinką tiekė gal tik 5 augintojai.
Šie augintojai nustato aukštas kainas dėl pašarų brangumo (dauguma paukštynus turinčių savininkų nesiverčia augalininkyste patys, pašarai perkami). Pašarai iš esmės tik ekologiški.
Dar kainą lemia ir tai, kad mažas kiaušinių importas iš kitur, nes šis maisto produktas turi didelę paklausą vakarų Europoj ir ten nespėjama gaminti. Beje, Lietuvoje putpelės ekologiškai nesertifikuojamos, nes jų neapima reglamentas, todėl ekologiškų putpelių kiaušinių rinkoje nėra.
Kaip laikomos ekologiškai auginamos dedeklės vištos?
Paukščiai negali būti laikomi narvuose. Laikymo pastatuose minimaliai 1/3 grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos (ne iš lentelių ar grotelių) ir padengta pakratais. Dedeklių vištų paukštidėse turi būti vištoms prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą, turi būti įrengtos laktos minimaliai 18 cm vienai vištai.
Vištų skaičius kvadratiniame metre – 6 vnt. 7 dedeklės vištos vienoje gūžtoje arba bendrų gūžtų atveju – 120 kv. cm vienam paukščiui. Turi būti pakankamos įėjimo/ išėjimo angos, kurių bendras ilgis – ne mažiau kaip 4 metrai 100 kv. metrų pastato ploto. Paukštidės įrengiamos taip, kad visi paukščiai lengvai galėtų patekti į diendaržį.
Lauko plotas (plotas kv. m rotacijai vienam gyvūnui) – 4 kv. m, jeigu neviršijama 170 kg azoto kiekio iš mėšlo vienam hektarui per metus.
Paukštidėje negalima laikyti daugiau kaip 3000 dedeklių vištų. Natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 val. per parą, numatant mažiausiai 8 valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu. Paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo trukmės.
Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga. Reikia leisti naminiams paukščiams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių. Susirgus ekologiškai augintoms vištoms, panaudojus veterinarinius, alopatinius vaistus, po tokių vaistų panaudojimo taikoma dviguba išlauka.
Visos šios paukščių laikymo sąlygos reikalauja daug investicijų, dėl to rinkoje retai randame sertifikuotų ekologiškų kiaušinių, o jei prekyboje ir yra, kaina – daugiau nei tris kartus aukštesnė.
„Nors ekologiški, laisvėje ar ant kraiko augintų vištų kiaušiniai neturės daugiau baltymų, riebalų ar kitų vertingų maistinių medžiagų, bet tokių dedeklių vištų auginimo sąlygos tausoja gamtą ir šiuo atveju paukščius.
Ypač ekologiškai auginamų vištų, kai svarbu ne tik laikymo sąlygos, bet lesalas ir gydymas. Galima teigti, kad tokių vištų kiaušiniai palankesni ir žmogui. Todėl Lietuvoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ne tik ekologiškai auginti dedekles vištas, bet, kaip ir rekomenduojama dabar Sveikatos apsaugos ministerijos, pirmenybę teikti ekologiškiems maisto produktams.“
„Taigi ekologiški kiaušiniai turi atsidurti ant vaikų stalo mokyklose ir darželiuose“, – sako R. Bogušienė.
Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ komanda teigia, kad maisto produktų ženklinimas – pagalbinė priemonė pirkėjui. Kai teisingai išmokstama analizuoti ženklinimą, galima išsirinkti sveikatai palankiausius maisto produktus.
Svarbu, kad žaliava būtų užauginta gamtą tausojančiu būdu, kokybiška ir saugi, o iš jos būtų pagaminti sveikatai palankūs maisto produktai. Taip pat būtina atminti, kad visų svarbiausia visuma, ne pavieniai produktai, o iš esmės subalansuota, reguliari ir įvairi mityba.
Nuotrauka: Kiaušiniai (© Organizatoriai)
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą