Aštuoni paprasti patarimai, ko reikia ir ko nereikia vaikams. Kaip ir daugelis svarbiausių dalykų, tai nieko nekainuoja.
Vaikams reikia:
1. Užtektinai miego. Mūsų skubančioje visuomenėje trejų–šešerių metų vaikams rekomenduojama nuo 11 iki 13 valandų miego; septynerių–trylikos metų amžiaus vaikams patariama miegoti 10–11 valandų. Tačiau, kaip rodo tyrimai, vaikai, net kūdikiai šiandien miega per mažai. Galimos miego stygiaus pasekmės: dėmesio stoka, bevališkumas, nekantrumas ar valgymo sutrikimai.
Svarbu sukurti aiškų ėjimo miegoti ritualą ir pasirūpinti, kad kambaryje būtų vėsu ir vyrautų prietema.
2. Sveiko maisto. Remiantis bendromis pasaulinėmis tendencijomis, antsvorį turinčių vaikų procentas vis didėja. Nors Lietuvoje išsamiai atliktų epidemiologinių tyrimų nėra, valgymo sutrikimų situacija Lietuvoje, pasak Valgymo sutrikimų centro psichologės Irinos Lisauskaitės, atspindi bendrą pasaulio statistiką. Štai remiantis Roberto Kocho instituto atliktu vaikų ir paauglių tyrimu, kas penktas vienuolikos–šešiolikos metų jaunuolis turi valgymo sutrikimų: nuo nutukimo iki anoreksijos ar bulimijos.
Svarbu nors kartą per dieną susėsti prie bendro šeimos stalo, nedarant išimčių pavieniams šeimos nariams; drauge ruošti valgį; griežtai riboti užkandžius prieš valgį bei atsisakyti saldumynų ar greito maisto kaip atpildo.
3. Žaidimų lauke be akylos suaugusiųjų priežiūros. Per pastaruosius dvidešimt metų vaikai prie ekrano praleidžia dvigubai daugiau laiko. Šiandien prie televizoriaus praleidžiama vidutiniškai 90 minučių, kompiuteriniams žaidimams, socialiniams tinklams bei naršymui internete skiriama dar 90 minučių. Taip vaikų kambarys nejučia pavirsta auksiniu narveliu. Tačiau laipioti, išlaikyti pusiausvyrą ar bėgioti – taigi motorinių įgūdžių – mokomasi tik lauke ir be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros. Ne mažiau svarbu, kad lauke vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo savo jėgomis bei mokosi savarankiško santykio su aplinka.
Svarbu drauge tyrinėti apylinkes; pėsčiomis eiti į darželį ar mokyklą; mokyti saugaus elgesio taisyklių; aiškiai susitarti, kur ir kuriuo metu vaikas bus lauke bei su kuo ten leis laiką.
4. Skaitymo. Skaitymo procesas be galo svarbus vaiko raidai: tiek skaitymas vaikui, tiek paties vaiko savarankiškas skaitymas. Raidos psichologai, smegenų tyrėjai, medijų pedagogai ir sociologai vieningai sutaria: tie, kurie daug skaito, turi daugiau galimybių įgyti aukštesnį išsilavinimą. Didesnis medijų raštingumas, labiau išlavinta empatija ir vaizduotė jiems leidžia geriau suprasti pasaulį.
Svarbu daug skaityti vaikui – net ir pradėjus lankyti mokyklą; net ir skubriomis dienomis rasti laiko paskaityti vaikui; ir patiems neapleisti skaitymo, kad vaikas matytų jus su knyga; supažindinti vaiką su bibliotekomis.
Vaikams nereikia:
5. Atskiro televizoriaus vaiko kambaryje. Edukologai įžvelgia aiškią sąsają tarp dažno televizijos žiūrėjimo ir prastų mokymosi rezultatų. Tai įrodė ir PIZA studijos. Vaikas, kambaryje turintis atskirą televizorių, prie ekrano praleidžia valanda ilgiau nei kiti. Kas penktas šešiametis–trylikmetis prie televizoriaus praleidžia gerokai per daug laiko. Televizijos laidų transliuotojai reklamomis ir komercinėmis vaikų programomis skatina nesaikingą vartojimo kultūrą.
Patartina apskritai atsisakyti televizoriaus – nėra nė vienos rimtos studijos, įrodančios, kad nukentėtų be televizoriaus užaugusių vaikų vystymasis; kitu atveju stengtis žiūrėti televizorių drauge su vaiku ir vėliau aptarti matytas laidas; nepasiduoti televizijos programų diktuojamoms sąlygoms, verčiau rinktis laidų ar filmų įrašus.
6. Dar didesnės žaislų gausos. Šiandien žaislų gaminama daugiau nei bet kada, kasmet pasirodo dešimtys tūkstančių naujovių. Ypač gausu produktų su populiariais prekių ženklais (nuo magnetukų, figūrėlių iki patalynės ir vaizdo žaidimų). Su paprastais mediniais kardais konkuruoja triukšmą skleidžiantys lazeriniai kardai. Tačiau 90 nuošimčių žaidimo priklauso nuo vaiko ir tik dešimt nuošimčių – nuo paties žaislo.
Svarbu, kad perpildytomis lentynomis neugdytume neatsakingo vartotojo; vengti tokių žaislų, kurie pagroja vieną dainą, pasako vieną sakinį ar tiesiog žybsi.
7. Verkšlenimo. Pardavimų strategai mėgsta verkšlenančius vaikus, nes tai didina tikimybę, kad tėvai neatsilaikys spaudimui ir pasiduos. Bambėjimas ne tik vargina tėvus, bet ir žemina pačius vaikus, sykiu rodo jų nesavarankiškumą.
Svarbu patiems vengti nuolat kuo nors skųstis (pavyzdžiui, viršininku ar kolegomis); rasti pagarbią formą griežtai pasakyti „ne“; ugdyti vaiko nepriklausomybę ir savigarbą.
8. Tėvų kaltės jausmo. Priežasčių jausti kaltę turbūt užtektinai: daugelis tėvų jaučiasi kalti, kad praleidžia per mažai laiko su vaikais. Daugelis taip pat abejoja, ar tinkamai juos auklėja. Be to, kasmet daugėjant skyrybų, jų žalą patiria vis daugiau vaikų. Tačiau kaltės jausmas neduoda jokios naudos, net priešingai – tik skatina žalingą praktiką išpirkti kaltę dovanomis arba nenuoseklų auklėjimą.
Svarbu kovoti su kaltės jausmu; permąstyti auklėjimo būdus ir blaiviai įvertinti jų kokybę; kada tik įmanoma skirti vaikui laiko – bet ne pinigų.
Parengė Dangė Vitkienė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą