Kartais mama nesąmoningai traumuoja dukrą, net nesuprasdama, kad kenkia. Žemiau pateikiamos mamų nuostatos gyvena mumyse nuo neatmenamų laikų, eina iš kartos į kartą. Ir jas būtina keisti.
Pati rimčiausia klaida, kurias daro daugybė mamų ir močiučių – programuoja dukroms ir anūkėms tam tikrą privalomą įgūdžių ir bruožų rinkinį, kurį dukra būtinai turi turėti. „Privalai būti miela“, „Privalai patikti“, „Privalai išmokti gaminti“, „Privalai!“ Pats sugebėjimas skaniai virti ir kepti yra labai puikus, tačiau mergaitei susiformuoja klaidingas mąstymas: būsiu verta moteris tik tada, jeigu atitiksiu mamos ar močiutės į galvą įkaltų kriterijų rinkinį.
Šiuo atveju kur kas efektyviau, be to – netraumuojant psichikos, suveikia asmeninis pavyzdys: eime, išvirsime skanios sriubos. Eime, kartu sutvarkysime kambarius. Matydama, kaip mama tai daro ir jaučia iš to malonumą, mergaitė anksčiau ar vėliau pati užsimanys to išmokti.
Ir priešingai – jei mama ar močiutė nekenčia kažkokio darbo, tai gali abi iki užkimimo įrodinėti, jog šio darbo būtina mokytis – mergaitės pasąmonėje vis tiek susiformuos atmetimo refleksas.
Realybė labai paprasta. Anksčiau ar vėliau mergaitės vis tiek išmoksta visko, ko reikia. Kai joms pačioms to prireiks.
Antroji labai dažna dukrų auklėjimo klaida – negatyvus, smerkiamas motinos požiūris į vyrus bei intymius dalykus, kurį ji transliuoja ir savo mergaitei. „Jiems visiems tik vieno reikia“, „Būk atsargi – pasinaudos ir išmes“, „Turi būti neprieinama“. Rezultatas: mergaitė auga įsitikinusi, kad visi vyrai – agresoriai ir prievartautojai, kad seksas – kažkas purvino ir blogo, ko reikia visokeriopai vengti.
Tuo pat metu organizmas, sulaukus atitinkamo amžiaus, pradeda siųsti atitinkamus signalus, pradeda kunkuliuoti hormonai. Ir šitas vidinis prieštaravimas tarp motinos įdiegtų nuostatų ir savo pačios norų gali labai žiauriai traumuoti.
Trečioji klaida – kontrastas antrajai. Sulaukusiai kokių 20 metų mergaitei iškilmingai pranešama, kad jos laimės formulę sudaro „Reikia ištekėti ir pasigimdyti vaikų“. Pagalvokite patys – iš pradžių vaikystėje jai kalama į galvą, ko ji turi išmokti (sąrašas), kad ištekėtų ir taptų mama, paskui kelis metus kalama mintis, kad visi vyrai – išgamos, o seksas – šlykštus purvas. O dabar nei iš šio nei iš to – turi ištekėti ir susilaukti vaikų.
Paradoksalu, bet dažnai būtent tokias viena kitai prieštaraujančias nuostatas mamos rūpestingai diegia dukroms. Rezultatas: santykių baimė apskritai. Santykių kaipo tokių. Ir labai rimtai išauga rizika prarasti save, prarasti ryšį su savo troškimais, visiškas nesiorientavimas, ko gi aš noriu iš tikrųjų?
Ketvirtoji klaida – hipergloba. Mūsų dienomis ji jau spėjo tapti didele nelaime, praktiškai katastrofa. Mamos vis tvirčiau pririša dukras prie savęs ir užverčia tokiu kiekiu draudimų, kad darosi baisu. Į lauką neik, su šitais nedraugauk, kas pusvalandį turi man paskambinti ir pasakyti, kur esi, kodėl pavėlavai tris minutes?
Mergaitei nebelieka jokios laisvės, ji neturi absoliučiai jokios teisės spręsti pati, nes sprendimas juk gali būti klaidingas. Tačiau juk tai normalu! Sulaukus 14-15 metų, normaliam paaugliui vyksta separacijos procesas, jis nori viską spręsti pats ir, jei tik kalba neina apie gyvybės ir sveikatos klausimus, jam būtina suteikti tokią galimybę.
Nes jei mergaitė užaugs po mamos sijonu, ji tvirtai laikys save antros rūšies būtybe, nesugebančia egzistuoti autonomiškai. Už ją visada viską spręs kiti žmonės.
Penktoji klaida – negatyvaus tėvo paveikslo formavimas. Nesvarbu, ar gyvena tėvas šeimoje, ar mama augina vaiką be jo, visiškai neleistina paversti tėvo demonu. Negalima aiškinti vaikui, kad visi jo trūkumai – tai prasti tėvo genai. Negalima juodinti tėvo, kad ir koks jis bebūtų. Jeigu jis tikrai buvo bjaurybė, motinai tenka pripažinti ir savąją dalį atsakomybės už tai, kad leido jam tapti savo vaiko tėvu. Tai buvo klaida, dėl to tėvai išsiskyrė, tačiau negalima užkrauti mergaitei atsakomybės už tą, kuris dalyvavo jos atsiradime. Kas jau kas, bet mažoji čia apskritai dėl nieko nekalta.
Šeštoji klaida – fizinės bausmės. Mušti, žinoma, negalima jokių vaikų, tačiau tenka pripažinti, kad mergaites tai traumuoja stipriau. Psichologiškai mergaitė greičiau nusirita nuo normalios savivertės į pažeminto ir pavaldaus žmogaus poziciją. O jeigu fiziškai baudžia tėvas – tokie veiksmai garantuos, jog į savo vyrus mergaitė rinksis agresorius.
Septintoji klaida – gyrimo stoka. Dukra turi augti visą laiką girdėdama, kad ji pati gražiausia, pati mylimiausia, pati gabiausia, pati pačiausia. Tai suformuos sveiką, normalią savivertę, padės mergaitei užaugti su pasitenkinimo savimi, savęs priėmimo ir meilės sau jausmais. Tai jos laimingos ateities garantija.
Aštuntoji klaida – santykių aiškinimasis dukters akyse. Tėvai niekada neturi kivirčytis prie vaikų, tai paprasčiausia neleistina. Ypač, jei barniuose kalba eina apie mamos ir tėvo asmenines savybes, abipusius kaltinimus. Vaikas neturi viso to matyti. O jeigu jau taip atsitiko, tėvai turi atsiprašyti ir paaiškinti, kad nesuvaldė jausmų, kad jau susitaikė, o svarbiausia – kad vaikas čia niekuo dėtas.
Devintoji klaida – nervinga reakcija į paauglystę. Čia pasitaiko du kraštutinumai: viską leisti, kad tik neprarastum kontakto, arba viską drausti, kad „neprarastum vaiko“. Kaip sakoma – abu variantai yra patys blogiausi.
Vienintelis būdas įveikti šį visiems sunkų gyvenimo etapą be sukrėtimų ir aukų – tvirtumas ir geranoriškumas. Tvirtumo reikia ginant leistinumo ribas. Geraširdiškumo – bendraujant. Šio amžiaus mergaitėms ypatingai svarbu, kad su jomis daug kalbėtųsi, klausinėtų, atsakinėtų į idiotiškus klausimus, dalintųsi prisiminimais. Reaguoti reikia ramiau ir niekada nepanaudoti tų atvirų pokalbių prieš vaiką. Jei dabar to nepadarysite – artumo daugiau nebebus niekada.
Ir paskutinė klaida – neteisingos gyvenimo nuostatos. Mergaitėms jokiu būdu negalima sakyti, kad jos gyvenimą turi sudaryti kažkokie konkretūs punktai. Ištekėti, pagimdyti, numesti svorio, nesustorėti ir t.t.
Mergaitę reikia nuteikti savęs realizavimui, sugebėjimui į save įsiklausyti, galimybei užsiimti tuo, kas jai patinka. Nuteikti, kad jai viskas gausis. Kad reikia būti patenkinta savimi, nepriklausimai nuo svetimų vertinimų ir nuomonių.
Tada užaugs laiminga, graži, savimi pasitikinti moteris, pasirengusi pilnaverčiams santykiams.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą