Šis tekstas tikrai nebus apie tas nerūpestingas (ar tikrai tokia jau ta vaikystė nerūpestinga?) katino dienas, kurias visi įsivaizduoja, kai išgirsta šią frazę… Čia kalbėsim rimta tema – priešmokyklinis ugdymas, o tiksliau, kaip mes kartais mokomės, kai nesimokom.
Priešmokyklinis ugdymas pastaruoju metu tapo itin svarbus, turiu mintyje tą faktą, kad nuo šių metų rugsėjo visi vaikai privalės lankyti pasirinktą priešmokyklinio ugdymo įstaigą.
Mūsų vyresnėlis jau (!!!) irgi bus priešmokyklinukas. Ir jis to, beje, labai laukia. Nelabai atseku kodėl, gal dėl to, kokie ypatingi tie priešmokyklinukai jo darželio draugai (mūsų darželyje yra priešmokyklinio ugdymo galimybė). Ir tas ypatingumas daugiau ne apie kažkokias konkrečias savybes, o apie tai, kad jie vyresnieji, kad turi nemiegadienius ir atskiras, tik jiems skirtas, pamokėles.
Remiantis 2014 m. patvirtinta priešmokyklinio ugdymo programa, kuria ir vadovausis visos įstaigos, į pirmą klasę keliaujantis vaikas jau turėtų būti susipažinęs su raidėmis ir net būti pramokęs šį bei tą skaityti, turi gebėti skaičiuoti iki 20, atlikti sudėties ir atimties veiksmus iki 10, skirti geometrines figūras, spręsti elementarias problemas, pajėgti aptarti įvairias temas. Tačiau tai nėra viskas ir tai nėra svarbiausia. Programoje akcentuojama visų kompetencijų, kurios rodo pasiruošimą, reikalingą brandumą mokyklai, svarba. Yra penkios – socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė – kompetencijos. Ir jos visos vienodai svarbios.
Ir štai, atsiradus priešmokyklinio ugdymo temai, atsirado ir pasiūlymų, priemonių, kurios padėtų orientuotis ugdyme, keliauti šį procesą turiningai ir smagiai. Žinoma, visų pirma arba dažniausiai tuo užsiims priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Visgi ir patys tėvai gali ženkliai prisidėti prie tokio ugdymo skirdami vaikui šiek tiek asmeninio laiko.
Viena iš naujausių ir bene labiausiai patrauklių (tiesa, nedaug aš mačiau, nes tik ruošiuosi būti priešmokyklinuko mama) priemonių – mokslo knyga „Katino dienos“. Mes turime pirmąją dalį ir jau noriu antrosios. Viso yra trys knygos, į kurias sutalpinta medžiaga vieneriems mokslo metams. Tai ne vadovėlis ir ne pratybos, tai viskas viename. Knyga suskirstyta į skyrius, pradžioje kiekvieno yra trumpai pristatoma, ko bus mokomasi.
Gavusi „Katino dienos“ pavartyti, tegalėjau pasakyti oho, kokia super! Nes jau iš pirmo žvilgsnio užkabina spalvos, patrauklūs ir realistiški paveikslėliai, patogus formatas, taip pat užduočių gausa ir įvairovė. Nors mūsų vyresnėlis dar PRIEŠ priešmokyklinukas, bet mielai ėmėsi vartyti ir daryti užduotėles, pažindintis su knygos personažais, lyginti, kas vyksta personažų ir mūsų kasdienybėje, atpažinti kalendorines šventes ir įvykius.
Knygoje gausu informacijos ir ji pateikta remiantis integruoto mokymosi principu – viena tema nėra tik apie kažką vieną. Joje telpa skaitymas, kalbėjimas, piešimas, rašymas, rankos lavinimas, skaičiai, gamta, gyvūnai, kalendorius ir t.t. Mums labai patikęs dalykas – knyga apima visas kasdienybės sritis, pradedant šeimos pusryčiais, baigiant šventėmis ir daržu. Vyresnėliui tai buvo lyg kasdienybės, kurią pažįsta, atkartojimas, galimybė pasvarstyti, kas pas mus taip, o ten kitaip, pasidžiaugti atradus panašumų ir su jais susijusių mėgstamų užduotėlių. Juk būtent taip vaikai ir mokosi iki mokyklos – iš kasdienybės ir juos supančio pasaulio pateikiamų situacijų. Man tikrai svarbu matyti ir jausti, kad mokymasis gali būti toks smagus, jog net nesijaučia, kad mokaisi.
Kadangi iki priešmokyklinės klasės mums dar reikia palaukti, tai leidome sau mokymosi struktūrą dėliotis taip, kaip norime, kaip diktuoja metų laikas, nuotaika ir pomėgiai. Norintiems daugiau struktūros, pratarmėje yra patarimų tėveliams, kaip susiplanuoti mokymosi procesą, kad jis būtų naudingas ir smagus tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Bet tikrai neprivalu visko daryti paeiliui. Mes nemažai temų praleidome, po to grįžome, tada vėl pervertėme jau padarytas, nes pavyzdžiui gimtadienis, net kai jo dar teks gerokai palaukti, yra labai aktualu 🙂
Knygoje yra karpinių ir lipdukų lapai, taip pat medaliai įsivertinimui. Bet jų mes visai nenaudojome. Kažkaip neaktualu dar ši sritis. Labiau koncentravomės į pažinimą, veikimą ir mėgavimąsi.
“Katino dienos” jau esu minėjusi tekste apie rašymo treniruotes.
Informacijos šaltinis: http://suvaikais.lt/
Palikti komentarą