Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia Ukrainos vaikų globėjus, lietuvius ir ukrainiečius išklausyti mokymus, skirtus karo traumą patyrusius vaikus auginantiems žmonėms. Kas yra karo trauma ir potrauminio streso sindromas, kaip padėti baisius įvykius išgyvenusiems vaikams susigrąžinti saugumo jausmą ir išgyventi traumą – apie tai 7 dalių mokymų kurse.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui pakoreguoti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius.
Iš Ukrainos atvykę vaikai, kaip ir visi Lietuvoje esantys vaikai, turi turėti įstatyminį vadovą.
Nuo 2022 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir nesunkaus vaiko sveikatos sutrikdymo konstatavo, jog moters kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų įrodyta.
Kasmet oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6000 Lietuvos vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė sako, kad tėvų skyrybos sukrečia vaiko pasaulį, pažeidžia saugumo jausmą. Tačiau tuo, kas vyksta šeimoje būtina su juo dalintis, padėti suprasti, kodėl vyksta pokyčiai ir, kad dėl skyrybų jis nekaltas.
Institucijos bei organizacijos, padedančios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, žino, kad kova su smurtu yra labai lėtas, techniškai ir emociškai sudėtingas procesas.
Kiekvieną dieną esame paskendę informacijos sraute. Mus supa įvairios reklamos, naujienos apie COVID-19 infekciją, vakcinaciją, įvykiai iš pasaulio, dėmesį blaško ir nesiliaujantis žinučių socialiniuose tinkluose srautas, tad išlikti susitelkus tampa nelengva.
„Lovytėse gulėjo daug kūdikėlių ir nė vienas neverkė. Jie jau buvo išmokę, kad niekas nereaguos, nepaims ant rankų ir nenuramins. Sakiau sau, kad esu stipri, neverkiu, aš ateinu padėti, pamaitinti vaikus, pabūti su jais, bet tuokart ašarų nesulaikiau ir sau pažadėjau, kad jeigu kada nors gyvenime turėsiu galimybę, priimsiu tokį vaikutį į savo šeimą“, – […]
„Leisdami vaikui daryti užduotis pagal gebėjimus, jo asmeninį tempą, skatinsime jį didžiuotis savo pasiekimais, stiprės jo atsakomybės jausmas“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė. Psichologė atkreipia tėvų dėmesį, kad lavinant vaiko atsakomybės jausmą, ne pro šalį įsivertinti ir save pačius: kaip mes elgiamės, ir ar visada savo atžalai esame gerasis […]
Besilaukiant ar jau auginant vaiką ar kelis, dažnai tampa sudėtinga suderinti įsipareigojimus darbe ir šeimos poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kurie užtikrins geresnes galimybes derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais.
Gimus kūdikiui, didelė dalis šeimų susiduria su pasikeitusia finansine padėtimi. Tuomet tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi.
Klaipėdos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar yra vaikų, kurių saugumui ir sveikatai pavojus kyla kasdien. Jiems reikalinga globa, suaugusiųjų dėmesys, pagalba ir šeima. Praėję metai buvo paskutiniai, kai vaiko globėju galėjo tapti vaikų globos namai. Valstybės politika – Lietuva be vaikų namų. Tačiau budinčių ir nuolatinių globėjų dar trūksta.
Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tačiau toks mitas yra klaidingas, kadangi Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai atskiria, koks turtas po santuokos sudarymo […]
Darbuotojai, žymiai daugiau laiko praleidžiantys darbe, po darbo valandų galvoja apie darbą, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata. Vėliau išryškėja ir kitos pasekmės – sumažėja produktyvumas, blogėja darbo rezultatai. Kokios yra išeitys iš šios situacijos, kaip sėkmingai derinti įsipareigojimus šeimai ir darbdaviui?
