Psichologai seniai bando įrodyti, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir kambario, kuriame jis gyvena. Netvarka namuose gali daug papasakoti apie mūsų nuotaiką.

Bet kuri moteris nori, kad jos vaikas užaugtų sveiku, sėkmingu, atviru žmogumi. Tačiau atsitinka taip, kad vaikai nepateisina tėvų lūkesčių. Tada mama su apmaudu skundžiasi, kad darė dėl savo vaiko, viską, ką galėjo, o jis… Ir ne taip atrodo, ir ne taip mokosi, ir neteisingai mąsto, renkasi netinkamus draugus. Kiti tėvai problemų neturi. Puikus pažangumas, […]

Šiedu dalykai yra glaudžiai susiję. Juk dažnai kartojame būtent tai, ką matėme vaikystėje. Nukopijuojame elgesio modelį, kalbant paprastais žodžiais. Todėl manau, kad daugeliui bus įdomu sužinoti, kaip susiję įprasti santykiai ir santykiai su mama.

Viskas mums jau kažkur suplanuota – ir pagal geriausią, ir pagal blogiausią scenarijų.

Žiaurūs tėvai vaiką laiko nuolatinėje įtampoje. Vaikas turi savo viduje persitvarkyti, kad išgyventų ekstremaliomis sąlygomis.

Yra tokių šeimų, kuriose gerai pasirodyti svetimų akyse – svarbiausias prioritetas.

Tikriausiai ne paslaptis, kad visos mergaitės žaidžia su lėlėmis vaikystėje. Dabar internete mes galime rasti labai platų lėlių pasirinkimą ir nežinome, kokią reikėtų pirkti. Vaikiškos lėlės gali būti labai skirtingos, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į svarbiausius aspektus.

Mylėti žmogų, kuris vaikystėje išgyveno tėvų skyrybas, vadinasi, susidurti su papildomais sunkumais, bet juos įveikti verta.

Kam vaikams apkabinimai? Kuo jie ypatingi? Kaip jie paveiks tolimesnį vaiko gyvenimą? Kas nutinka vaiku reikšmingų suaugusiųjų glėbyje?

Šis klausimas konsultacijose iš pradžių žmones suglumina, jie žvelgia į mane kaip į žmogų, kuris neturi supratimo, kas yra meilė ir santykiai, ir dar drįsta vadinti save šeimų specialistu.

Savivertė apima daug aspektų. Ne visų žmonių, turinčių žemesnę savivertę, problemos kyla iš tų pačių šaknų. Vienais atvejais, ją gali įtakoti aplinka, pvz. darbas konkurencingoje ar agresyvioje kultūroje. Kitais atvejais – tam tikri žmonės, arba tiksliau, jų bendravimo stilius. Dar kitais – ribų neišsigryninimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, neadekvatūs lūkesčiai ar perfekcionizmas.

2021 m. pristatytas vienišų Lietuvos gyventojų portretas atskleidė, jog didžiąją laiko dalį ar visada vieniši jaučiasi net 7,8 proc. šalies gyventojų. Pasak tyrimo autorių, sociologių Gražinos Rapolienės ir Vaidos Tretjakovos, šiuo rodikliu lenkiame Europos šalių vidurkį, kuris siekia 6,9 proc.

Naujausi tyrimai rodo – stipriai auga vaikų seksualinio pobūdžio turinio kiekis internete. Vis daugiau nepilnamečių nesuvokdami galimų pasekmių ar manipuliuojami kitų asmenų save filmuoja ir medžiaga dalinasi internete. Europoje minint Saugesnio interneto savaitę ekspertai pataria, kad tokioms grėsmėms užbėgti už akių gali padėti ne draudimai, o atviri pokalbiai su vaikais apie lytiškumą.

Vis dėlto pusiausvyrą tarp darbo ir vaikų auklėjimo galima atrasti. Arba bent jau pasistengti ją palaikyti.