Mano vaikystė buvo medinė. Nusilaužiau šakelę, nuskabiau lapus – gavosi puikiausia špaga. Nusipjoviau lazdyną palei upelį, pririšau valą su kabliuku – meškerė. O kokias timpas darydavomės iš išsišakojusių šakelių!

Dažnai tėvams atrodo atrodo, kad jų vaikai visuomet turi būti laimingi, patenkinti, nuolat šypsotis ir nejausti jokių neigiamų jausmų. Kuomet mes matome savo vaikus besišypsančius, suprantame, kad jie yra laimingi, o mes jaučiamės gerai dirbantys savo darbą. Vaikams augant tėvai dažnai stengiasi parodyti „šviesiąją“ problemos pusę. Jei dukra susipyko su drauge, tuoj puolame raminti: „Nieko […]

Paauglystėje vaikams itin reikia tėvų meilės ir palaikymo – daugybė dalykų jų gyvenime smarkiai, kartais net gąsdinančiai ir ne visuomet suprantamai keičiasi. Įprastomis, kasdienėmis veiklomis galite palaikyti stiprų tarpusavio ryšį su paaugliu vaiku.

Mažyčiais pirštais gniaužydamas, lygindamas, smalsiai ir akylai tyrinėdamas žemės grumstų skonį ir tekstūrą, saulėje švytintis vaikas žaismingai praskleidžia po kruopelytę žemės, kurioje blyksi begalė žvaigždynų sapnų, ir stebi, kaip byra tų sapnų dulkės ant kelių. Viename iš jų – alsuoja Žemės žolės, linguojančios pagal vėjo dūdelės muziką.

Klausimas: Mano gyvenime dabar labai sudėtinga situacija, tad draugė pasiūlė parašyti Jums, gal Jūs galėsite man patarti. O yra taip: vyras yra ne kartą ir ne du mane įskaudinęs išvadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais, liaudiškai sakant pasiuntęs mane ant trijų raidžių.. Su kiekvienu kartu jausmai vyrui vis blėso, bet jis kažkaip nereagavo į tai, kol neužsiminiau […]

arba ką daryti, kad kūrybingumas skleistųsi Yra nemažai būdų, padedančių įjungti, paskatinti kūrybingumą. Tačiau jei elgsimės priešingai – nesudarysime galimybių kūrybingumui pasireikšti. O stipriau pasakius – jį nužudysime. Mane visuomet paskatinanti mintis, kad kūrybingumas neturi ribų, kuo daugiau jo naudoji, tuo daugiau jo atsiranda. Taigi kuo daugiau jį slopini, tuo mažiau jo pasireiškia.

Yra pasaulyje dalykų, kuriuos galima atlikti kūrybiškai keliais būdais, o yra tokių, kuriuos tiesiog darai taip, kaip reikia ir nekuri nieko naujo. Kalbame apie techniką: laikyti šaukštą ir šakutę, laikyti pieštuką, valyti dantis, raktu rakinti duris, užsirišti batus, užsisegti užtrauktuką, važiuoti dviračiu, lipti kopėčiomis, atskirti kuri maikutės pusė yra priekis, o kuri galas ir t.t. […]

Atostogauja mūsų dičkis pas močiutę ir močiutė iš jo gan dažnai išgirsta: „O man mama leidžia.“ arba „Pas mus namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t. Grįžta namo tokie paatostogavę piliečiai ir prasideda: „O man močiutė leidžia.“, „Pas močiutę namie nėra tokios taisyklės.“ ir t.t. ir t.t. Ir taip kas kartą! Pas vieną močiutę […]

Nėra namų be dūmų ir nėra namų, kuriuose vaikai viens du be vargo ir pastangų viską daro taip, kaip tėvams norisi, kad jie darytų. Bet, vienuose namuose vaikai kažkaip pasiduoda „perauklėjimui“, o kituose – ne. Ne, šį kartą filosofiškai apie tai ar reikia vaikus perauklėti nediskutuosime. Šį kartą žvelgiam kitaip. Tėvai nori, kad vaikas kažką […]

Skubėjome į darželį ir į darbelį, o pakeliui sutikome mielą katinėlį, su kuriuo būtinai reikia pasišnekėti. Kantrybė. Kantrybė. Kantrybė. Būnant tėvais uoj kokia pageidautina vertybė bei dorybė. Dauguma etapų auginant vaiką ateina ir praeina. Kantrybė yra vienas iš tų dalykų, kurių reikia nuo pradžios iki pabaigos. Gausiai.

Dmitrijus Emecas – dviejų itin populiarių rusų fantasy serialų paaugliams autorius, baigęs filologiją, rašytojų sąjungos narys. Žinomas ir kaip istorinių knygų, taip pat knygų ir spektaklių vaikams, autorius. Bet ne daug kas žino, kad būdamas 37-erių, jis suspėjo ne tik tapti šiuolaikinės vaikų literatūros klasiku, naujojo žanro vaikų literatūroje kūrėju, bet ir keturių vaikų tėčiu. […]

Šį kartą rašome apie tai, kas svarbiau už taisykles, rutiną, mokslus. Apie tai, kas daro stebuklus, bet apie ką mažai kalbama. Apie tai, kas auginant vaiką lieka kabėti „kažkur ore“, bet jei to kažko ore nepakabinsi gausis graudoka vaikystė.