Auklėjimo tikslas – išmokyti žmogų išspręsti tris uždavinius: kaip savarankiškai valdyti savo emocijas ir poreikius, nesinaudojant kitų žmonių pagalba; kaip savarankiškai apsirūpinti ir patenkinti savo poreikius, nesinaudojant kitų žmonių pagalba; kaip savarankiškai realizuotis sociume, nesinaudojant kitų žmonių pagalba.

Kaip gali būti pernelyg daug gerumo? Nuo ankstyvos vaikystės mums įkala į galvas, kad reikia būti geriems, padėti žmonėms, rūpintis, rodyti dėmesį. Tačiau yra visa eilė atvejų, kai su gerumu ir globa galima smarkiai persistengti ir šitokiu būdu sugadinti santykius.

Mano vyriausioji duktė Džena neseniai man pasakė: „Kai buvau maža, labiausiai už viską pasaulyje bijojau, kad išsiskirsi su mama. Bet kai man sukako 12-ka, nusprendžiau, kad gal taip būtų buvę geriau – juk jūs nuolat pykotės!“ Ir nusišypsojusi pridūrė: „Džiaugiuosi, kad jūs visgi susitaikėte.“

Užsiropšdama ant kelių arba atsiguldama šalia, katė parodo savo nuolankumą ir prisirišimą. Kai naminė katė miega savininko lovoje, ji naudojasi ja, kaip šilta, pažįstamai kvepiančia vieta. Jai ramiau, kai jaučia šeimininko artumą, ir, tuo pačiu, katė yra įsitikinusi, kad ji kontroliuoja žmogų. Pagal kitą teoriją, katė miega ant žmogaus ir jo daiktų tam, kad sugertų […]

Jeigu tau mažiau nei 25-eri metai – tu vis galvoji, kur ir kaip sutiksi savo meilę. O štai vėliau parūpsta visai kitas klausimas: kaip tą meilę išsaugoti? O jeigu tiksliau ir pragmatiškiau, tai jeigu vyras pakankamai geras, kyla klausimas, ką reikėtų padaryti, kad jis neišeitų pas kitą.

Moteris ir vyras sudaro santuoką arba tiesiog apsigyvena po vienu stogu. Pagaliau viską galima daryti kartu – pabusti, susiruošti į darbą, gaminti vakarienę, vedžioti šunį, skaityti, aktyviai leisti laiką arba tingiai vartytis lovoje savaitgalį. Bet realybėje tai negali tęstis ilgai.

Žmogus yra bendruomenės dalis, tad normalu kartkartėmis atsižvelgti į kitų nuomonę, lygiai taip pat normalu yra norėti patikti žmonėms. Tačiau kartais tas noras patikti ar net įtikti kitiems tampa toks stiprus, kad imama prarasti save.

Kartą Minesotoje pradinių klasių mokytoja davė mokiniams tokią užduoti: sudaryti klasės sąrašą, sugalvoti, kas labiausiai patinka kiekviename iš mokinių, ir užrašyti tą savybę šalia jo pavardės. Pamokos pabaigoje ji surinko sąrašus. Tai vyko penktadienį. Savaitgalį ji peržiūrėjo rezultatus ir pirmadienį kiekvienam mokiniui padalino po lapelį, kuriame buvo surašytos visos jo gerosios savybės, kurias pastebėjo klasės […]

Kai jis gimė, ilgą laiką negalėjote atsigauti nuo jus užliejusio džiaugsmo ir šoko. Štai jis priešais jus: mažutis, gyvas, tikras – jūsų sūnus. Juokingai čepsi lūpytėmis, žiūri bedugnėmis akimis, nerangiai judina rankytes ir kojytes. Jūs žinote, kad jis yra visiškai priklausomas nuo jūsų: keliatės naktimis, maitinate, keičiate vystyklus. Jaučiate jį kaip save pačią.

„Pirmų trijų minučių taisyklės“ esmė – visada pasitikti vaiką taip džiugiai, tarsi pasitinkate ilgai nematytą draugą. Ir nesvarbu, ar grįžote iš parduotuvės, darbo, ar komandiruotės.