Praeitame straipsnyje paliečiau sudėtingą ir jautrią temą apie vaikų ir tėvų santykius. Bandžiau duoti pavyzdžių, kad galėtumėte lengviau atpažinti, kaip elgiasi manipuliuojantys tėvai, ir atpažinus situaciją bandyti išsivaduoti iš tokių toksiškų santykių. Sulaukiau nemažai Jūsų prašymų duoti praktinių patarimų, kaip tai padaryti. Tad šiame straipsnyje bandysiu pasiūlyti elgesio strategijų, atsidūrus manipuliuojančių tėvų spąstuose.

Santykių su anyta tema yra viena pagrindinių socialinėje psichologijoje. Daugelis jaunų moterų atsiduria aklavietėje, negalėdamos užmegzti draugiškų ar bent jau diplomatinių santykių su savo išrinktojo motina, nors dažniausiai padėtis nebūna visiškai beviltiška.

Prokrastinacija arba kitaip darbų atidėliojimas – problema, su kuria susiduria vos ne kiekvienas. Atrodo, jei tik galėtume suprasti iš kur jis kyla, teoriškai galėtume išspręsti šią problemą. Tad šiandien pamėginkime išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas.

Nuo seno Lietuvoje kūdikio lankynos laikomos ypatinga proga. Pagal senuosius papročius pas gimdyvę su kūdikiu dažniausiai sekmadienio rytą eidavo ištekėjusios moterys, kurios ne tik atnešdavo dovanų ir palinkėjimų, bet ir pačios būdavo dosniai vaišinamos.

Pirmūno sindromas, kai vaikas nori ir siekia labai gerai mokytis, nepaisydamas savęs. Vaikas nori tik dešimtukų, nedaryti klaidų, visada žinoti atsakymus į mokytojo klausimus, net iš naujos temos. Reikalavimai sau yra neadekvatūs realybei.

Jūsų vaikui sunku užsisegti sagas, užsirišti batus ar naudotis stalo įrankiais? Gali būti, kad šiems veiksmams jam dar per anksti, bet jei juos jau seniai savarankiškai atlieka bendraamžiai, reikėtų sunerimti ir pradėti aktyviau ugdyti šiuos gebėjimus. Apie šį iššūkį byloja ir vėluojanti kalbos raida. Tiesa, dažnai tėvai nerimauti pradeda be pagrindo, vaikams tiesiog reikia daugiau […]

Kalbant su vaikais, kurių mokymosi standartai yra per aukšti, labai svarbu suteikti jiems padrąsinimą, paramą ir patarimus, kurie padėtų jiems pasiekti savo tikslus išlaikant sveiką ir subalansuotą požiūrį į mokymąsi.

Šiandienė visuomenė daro didelį spaudimą sėkmei – visi nori ir siekia būti sėkmingais, o savo sėkmės istoriją pradeda kurti jau mokykloje. Mokiniai nuolat konkuruoja dėl gerų pažymių, sporto pasiekimų, stojimo į gimnaziją ar universitetą. „Didėjant spaudimui siekti aukštų akademinių rezultatų, deja, blogėja psichinė moksleivių sveikata“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologas ir programos „Solve for […]

O man labai gaila jų vaikų.

Neseniai išplito grasinantys pranešimai apie ugdymo įstaigose neva padėtus sprogmenis, kilo panika. Panašiose menamose ar tikrose krizinėse situacijose yra svarbu, pirmiausia, nusiraminti patiems suaugusiems bei vengti užkrėsti savo nerimu vaikus. Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip reikėtų elgtis suaugusiems.

Labai dažnai tėvai skundžiasi dėl to, kad vaikai jų negirdi iš pirmo karto: „Kiek galima kartoti ir kartoti, kad grįžus persirengtum“; „jau tris kartus sakiau, kad eitum valgyti“…